Kėdainiuose prasidėjusių bei sparčiai vykstančių pokyčių akcentu galima vadinti pėsč tilto per Nevėžį metamorzofę. Po visą vasarą trukusios statybos darbų pagaliau darbai baigti ir neatpažįstamai pakitęs tiltas jau šį ketvirtadienį 15 val. 30 min. bus atvertas pėstiesiems. Tiltas išsiskiria ne tik originalia forma. Tai pirmasis šalyje po tarpukario iš medinių konstrukcijų pastatytas tiltas.

Senąjį tiltą teko nugriauti

Apie tai, jog dvi Kėdainių dalis – senamiestį bei naujamiestį jungiantis senasis pėsčiųjų tiltas per Nevėžį pasenęs ir laukia remonto, kalbėta pakankamai seniai. Daugiau, nei prieš dešimtmetį sovietmečiu statyto tilto atramų būklę įvertinę ekspertai konstatavo – būklė avarinė, tiltą reikia kuo skubiau remontuoti.

Dėl lėšų stokos šie darbai buvo metai iš metų atidėliojami, tik šių metų pradžioje savivaldybė pasirašė sutartį su bendrove „Kauno tiltai“. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjungos fondai, taip pat prisidėjo ir savivaldybė savo biudžeto lėšomis.

Šiuolaikinėmis technologijomis pagrįsta, medinių santvarų ir plieno konstrukcijų simbiozė – garsaus architekto ir pedagogo, profesoriaus Jurgio Rimvydo Palio ir jo dukros, architektės Ievos Jurgitos Palytės – Veilandienės kūrinys.

Architektas siekė originalumo

Tiltas pastatytas pagal antrąjį projektą, nes pirmasis, parengtas prieš kelerius metus, dėl lėšų stygiaus taip ir liko neįgyvendintas.

J. R. Palys minėjo dėl to tik besidžiaugiantis, nes turėjo galimybę savo pirmąjį darbą peržiūrėti bei radikaliai pakeisti.

Dažnai būna – kažką padarai, praeina kiek laiko ir tuomet galvoji, kad dabar padaryčiau kur kas geriau. Pažiūri į savo darbą iš šono ir ateina tarsi antrasis kvėpavimas“, – kalbėjo profesorius J. R. Palys.

Projektuodamas šį tiltą, architektas siekė kėdainiečiams padovanoti originalų, analogų šalyje neturintį statinį. Jau pačioje darbų pradžioje kilo mintis sukurti abu Nevėžio krantus jungsiantį improvizuotą erdvinį koridorių.

Esminis siekis – neimituoti senovės

Erdviniai, ažūriniai tiltai duoda visai kitą įspūdį. Todėl ir kilo mintis – suprojektuoti Kėdainiams erdvinį tiltą, tikintis, jog ši idėja bus priimtina užsakovams – prisiminė J. R. Palys.

Architektas akcentuoja, kad labai svarbų vaidmenį vaidina specialiai sukurtas tiltotakio išlenkimas. Šis architektūrinis sprendimas ne tik suteikia daugiau grakštumo pačiam statiniui, bet ir suteikia galimybę nuo tilto vidurio, tarsi apžvalgos aikštelės, gėrėtis senamiesčio panorama.

Dar viena jo funkcija, pakėlus tilto konstrukcijas po juo galės praplaukti vytinės tipo aukštastiebiai laivai, kurių eismą Nevėžyje prie Kėdainių ruošiamasi atgaivinti.

Vienas pagrindinių tikslų kuriant tiltą, buvo rasti tinkamą sprendimą, kad šis statinys derėtų su istoriniu Kėdainių senamiesčiu, virstų jungtimi tarp dviejų miesto dalių – senosios bei naujosios.

Kitaip tariant sukurti tiltą, kuris įsilietų į senamiesčio architektūrinę visumą ir tuo pačiu būtų šio laikmečio, šios epochos ženklu.

Reikėjo rasti sąskambį tarp to, kas tikra, kas sena ir kas nauja. Kad jis nevaidintų senovės, nebūtų primityviai plokščias. Siekėme, kad tai būtų tiesiog tikras, geras daiktas“, – reziumavo R. J. Palys.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.