Architektūros ekspertas, buvęs Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, Architektūros įstatymo bendraautorius, architektas Linas Tuleikis sutiko su kėdainiečiais pasidalinti Kėdainių miesto pėsčiųjų tilto (projekto architektai J. R. Palys ir Ieva Palytė-Veilandienė)  architektūrinių sprendinių kontekstualumo istoriniame miesto centre vertinimu ir komentarais.

Istorinė tilto reikšmė

Pasak architekto L .Tuleikio, žvelgiant iš arti kiek stambokos medžio konstrukcijų sijos visiškai pasiteisina žiūrint į tilto kuriamą ažūrinę kompoziciją, darniai, ne per silpnai, įsiliejančią į bendrą miesto aikštės pastatų siluetą.

„Pėsčiųjų tiltas statomas pirmojo Kėdainių tilto per Nevėžį, pastatyto tuoj po Magdeburgo teisių miestui suteikimo, vietoje. Vietoje, kur ėjo svarbūs keliai Kaunas – Ryga, ar Karaliaučius –  Sankt Peterburgas, kas byloja apie ypatingą šio tilto svarbą ne tik Kėdainių, bet ir visos šalies kontekste. Šis tiltas, įvertinant jo istorinę svarbą, galėjo net išlaikyti plataus transporto tilto parametrus, tačiau nusprendus jį daryti išskirtinai pėsčiųjų ir pasirinkus jaukaus siauresnio tilto plotį iškilo užduotis, kaip suderinti tilto siaurą jaukumą su jo reikšmingumu miestui“, – teigia L. Tuleikis.

Architekto manymu, nėra labai gerai vertinti kūrinį, kol jis pilnai nebaigtas, tačiau konstrukcijoms atsistojus ir dešiniajame krante, kai kuriuos esminius dalykus jau galima pasakyti.

„Manau, kad tilto autoriams pasirinkus stipraus silueto, išgauto iš tilto konstruktyvo kelią, pavyko išspręsti tą prieštaringą jaukumo ir reikšmingumo užduotį ir sukurti malonų upės perėjimo scenarijų“, – konstatuoja L. Tuleikis.

Stambokos medžio konstrukcijų sijos ir aplinka

„Tilto konstruktyvo siluetas, primenantis karūną, byloja apie turtingą ir kilmingą miesto praeitį ir vizualiai harmoningai kalbasi su Didžiosios rinkos aikštės šiaurės rytų užstatymo pastatų išklotine. Šio tilto ir istorinio užstatymo kontakto aš nepavadinčiau konkuravimu, man tai panašiau į lygiavertį pokalbį, neperrėkiant autentiškos aplinkos.

Žvelgiant iš arti kiek stambokos medžio konstrukcijų sijos visiškai pasiteisina žiūrint į tilto kuriamą ažūrinę kompoziciją, darniai, ne per silpnai, įsiliejančią į bendrą miesto aikštės pastatų siluetą“, – kalba architektas L. Tuleikis.

Jo vertinimu, tilto ėjimo plastiška lengvo kalniuko kreivė kuria įdomų ėjimo tiltu scenarijų, ypač iš kairiojo kranto į dešinį, kai pradžioje dengusi tilto grindų danga miestą, einant pamažu atveria ir sufokusuoja tarp konstrukcijų rėmo, ir einant artyn, pamažu praverinėja kito kranto miestą žiūrovui.

Spalva išlaiko neutralumą

„Tai byloja apie labai jautrų autorių požiūrį į šį kūrinį, o ypač, į jį supantį kontekstą. Tilto konstrukcijoje nenaudojama kokia nors raiški spalva, o pasilikta prie neutralios pilkos spalvos, kas leidžia tiltui išlaikyti tam tikrą neutralitetą miesto architektūros spalvų atžvilgiu, taip leisdamas atsiskleisti visoms kitoms miesto spalvoms ir nekurdamas su jomis konkurencijos.

Gaila, bet šiuo metu nieko negaliu pasakyti apie mažąją tilto architektūrą – turėklus, apšvietimą ir kitus elementus, kurie taip pat turės sėkmingą arba mažiau sėkmingą poveikį bendram rezultatui”, – sako L. Tuleikis.


Vytautas Kundrotas,

Kėdainių rajono savivaldybės vyr. architektas

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.