Penki vasariški netikėtumai kelyje ir patarimai, kaip jų išvengti

0

Vairavimas vasaraŠiltasis metų sezonas – ne tik paplūdimių, atostogų, bet ir ilgų kelionių automobiliu metas. Deja, kartais ilgai laukta viešnagė pas močiutę ar festivalio linksmybės taip ir lieka nepasiektos dėl nemalonių siurprizų kelyje.

Įprasta manyti, kad vasarą keliuose daug saugiau nei žiemą. Taščiau iš tikrųjų šiltuoju sezonu sumažėja tik smulkių avarijų, o vidutinis žalos dydis išlieka panašus kaip ir žiemą – apie 3 tūkst. litų.

Pernai per tris vasaros mėnesius Europos draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksavo daugiau nei 4 tūkst. eismo įvykių, o tai – daugiau nei 44 avarijos kiekvieną dieną.

Siekdama padėti išvengti nelaimingų incidentų, ERGO išskyrė penkias potencialiai avarines situacijas vasaros metu.

Sukliudė netinkamos padangos

Dažna nuomonė, esą pavojus dėl netinkamai pasirinktų padangų kyla tik tuomet, kai slidžiais keliais važinėjama arba vasarinėmis, arba nudilusiomis žieminėmis padangomis, klaidina ir net sukuria rizikingas situacijas.

Kai kurie vairuotojai galvoja, kad žieminės padangos saugesnės visais metų laikais, todėl jų nekeičia ir vasarą.

Kiti tokiu būdu bando taupyti. Tačiau važinėjant vasarą su žieminėmis padangomis sunaudojama daugiau kuro, o avarinėje situacijoje pailgėja stabdymo kelias ir išauga avarijų riziką“, – teigia „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

Pasak A. Pilčico, pritaikyti padangas prie metų laiko – taip pat svarbu, kaip tinkamai apsirengti.

Dūmai iš variklio – ir dėl karščio, ir dėl rūdžių

Aušinimo sistema gali sutrikti tiek žiemą, tiek vasarą, tačiau per karščius ši grėsmė daug didesnė.

Aušinimo skysčio cirkuliacija gali sutrikti ir dėl prastos automobilio priežiūros – rūdys, nuosėdos, netinkamo skysčio naudojimas, neveikiantis termostatas, prastai sureguliuota degimo sistema ir pan.

Jei iš variklio pradėjo rūkti dūmai, šokinėja temperatūros rodyklė arba salone užuodžiamas salstelėjęs kvapas – tai ženklai, rodantys, kad genda aušinimo sistema, ir būtina kuo skubiau užgesinti variklį.

Taip pat privalu žinoti, kad reikia būti ypač atsargiems, bandant nustatyti gedimo priežastis kelyje: perkaitusioje aušinimo sistemoje susidaro aukštas slėgis, tad atsukus variklio išsiplėtimo bakelį, gali stipriai nudeginti išsiveržę garai.

Geriausia tokioje situacijoje sustoti kelkraštyje ir kviestis profesionalus“, – pataria A. Pilčicas.

Kliūtis – išsikėlusi danga

Dauguma Lietuvos kelių asfaltuoti, tačiau pasitaiko ir betoninių, kurie, bėgant laikui, suskyla, pradeda trupėti.

Vasarą, esant dideliam temperatūrų svyravimui ir karščiui, betoninė danga pradeda plėstis ir gali tapti pavojinga automobiliams.

Važiavimą keliais sunkina ir per karščius dėl didelių transporto apkrovų atsirandančios gilios provėžos.

Šie nepatogumai ne tik sulėtina automobilių eismą, bet ir gali tapti rimtų avarijų priežastimi, kai vairuotojai, laiku nepastebėję kliūties, dideliu greičiu ant jos užvažiuoja.

Pastebėjus kelio ženklą, pranešantį apie išsikėlusią dangą arba provėžuotą ruožą, privalu sulėtinti greitį.

Gyvūnai taip pat keliauja

Vasarą vairavimo sąlygas palengvina ilgiau trunkantis šviesus paros metas, tačiau ilgi vakarai prie ežero ar užsibuvimai pas draugus lemia ir dažnesnes keliones vėlai vakare.

Didžioji gyvūnų migracija prasideda rudenį, tačiau nemažai susidūrimų su jais fiksuojama ir tamsiuoju metu vasarą.

Saugus greitis, ženklų stebėjimas ir budrumas – geriausios priemonės, padedančios išvengti akistatos su briedžiu ar šernu.

Naktį patartina būti atsargesniais ne tik miškingose vietovėse, bet ir laukuose ar net priemiesčiuose – ten irgi užklysta žvėrys.

Sutrinka vairuotojų sveikata

Prasta vairuotojų savijauta – bene pats didžiausias pavojus, nes sunkiai atpažįstamas ir iš pirmo žvilgsnio nekelia didelės rizikos.

Saulės perkaitimo ar apsinuodijimo simptomai dažnai būna panašūs į paprastą galvos skausmą arba svaigimą, todėl daug vairuotojų, ypač vyrai, linkę tai ignoruoti.

Karščiai – itin pavojingas metas ir žmonėms, sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, nes organizmas vėsindamas kūną apsunkina šių organų darbą, sparčiau netenkama būtinų mineralinių medžiagų.

Reikia atsiminti, kad vairuodami automobilį tampame atsakingi ne tik už savo, bet ir už kitų žmonių gyvybę, todėl pajutus bent menkiausius silpnumo požymius, sėstis prie vairo negalima.

Geriau kelionę atidėti bent kelioms valandoms, kol pasijusite gerai ir įsitikinsite, kad jūsų nekamuoja rimtesni sveikatos sutrikimai. Jei tik yra galimybė, reikia leisti vairuoti kitam žmogui“, – pataria A. Pilčicas. 

Pasitaiko, kad vairuotojai prie vairo net nualpsta. Tuomet prarandama bet kokia automobilio kontrolė ir atsiranda reali grėsmė susidurti su priešinga eismo juosta važiuojančiomis transporto priemonėmis.

Leave A Reply