Pratyboms Pelėdnagiuose vadovavo 207 pėstininkų kuopos vado pareigas vykdantis vyresnysis seržantas Evaldas Gudžiūnas.

Pratyboms Pelėdnagiuose vadovavo 207 pėstininkų kuopos vado pareigas vykdantis vyresnysis seržantas Evaldas Gudžiūnas.

Pratyboms Pelėdnagiuose vadovavo 207 pėstininkų kuopos vado pareigas vykdantis vyresnysis seržantas Evaldas Gudžiūnas.

Praėjusį savaitgalį įprastą pelėdnagiškių gyvenimą paįvairino artima pažintis su karių gyvenimu. Dvi dienas Pelėdnagiai buvo virtę Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 207 pėstininkų kuopos pratybų vieta.
Iš viso Pelėdnagiuose ir jų apylinkėse įvairias kariškas užduotis vykdė per 40 karių iš Kėdainių ir Raseinių.
Pasak vyresniojo seržanto, vykdančio 207 pėstininkų kuopos vado pareigas, Evaldo Gudžiūno, šios pratybos, kaip ir daugelis kitų, turėjo du pagrindinius tikslus: „Pirmiausia tokiais mokymais mes norime priartėti prie visuomenės. Kariai nori parodyti, kad jie yra, kad sugeba reikiamu metu atsirasti reikiamoje vietoje. O nutikus pačiam netikėčiausiam faktui, galėtų ginti Tėvynę. Be to, mums labai svarbu treniruotis ne tik miškuose, palaukėse, bet ir apgyvendintose vietovėse. Turime pažinti savąjį kraštą, privalome susigyventi su jo žmonėmis. Turime būti pasirengę bet kur atremti priešą.“

Kariai mokėsi užimti tariamo priešo stovyklą.

Kariai mokėsi užimti tariamo priešo stovyklą.

Pratyboms pėstininkų kuopa buvo pasitelkusi ir jaunuosius šaulius. Jie sekmadienio rytą buvo tapę tariamu priešu. Būtent priešo stovyklos šturmą ir mokėsi atlikti pratybų dalyviai.
Kaip ir visur kitur, kur vyksta panašios pratybos, taip ir Pelėdnagiuose labiausiai karių atvykimu džiaugėsi vaikai ir jaunimas. Kol kariai įsirengė stovyklavietę ir žvalgė apylinkes, vaikai drąsiai sekiojo kariškius iš paskos, apžiūrinėjo atsivežtą ginkluotę, padėjo statyti palapines, drąsiausieji net įsiprašė į karišką automobilį. „Labai įdomu pažinti karišką gyvenimą iš arti. Dar niekada nebuvau matęs, kaip iš tiesų gyvena ir treniruojasi kariai. Man viskas įdomu“, – sakė pratybomis susidomėjęs Arūnas.

Pelėdnagiškiai susidomėję stebėjo, kas vyksta jų kaime.

Pelėdnagiškiai susidomėję stebėjo, kas vyksta jų kaime.

Vyresni pelėdnagiškiai į pratybose besitreniruojančius karius žvelgė santūriau. „Gerai, kad kariai mokosi, treniruojasi. Mums didelės nuostabos nebuvo, kai pamatėme į kaimą atvažiavusią karinę techniką, nes iš anksto buvome įspėti apie šias pratybas. Pratybos yra reikalingos, tačiau kariams linkiu, kad to, ką išmoks, niekada nereikėtų pritaikyti tikrovėje. Geriau gyvenkime taikoje“, – sakė karių mokymams abejinga nelikusi Teresė.
Pratyboms pasibaigus jų organizatoriai visiems dalyviams padėkojo, mat mokymai praėjo saugiai, be jokių incidentų.
Pasak kuopos vadų, visi savanoriai labai pareigingi, aktyvūs, patriotiški. Ne paslaptis, kad susidomėjimas savanoryste padidėjo prieš porą metų, kai prasidėjo neramumai Ukrainoje ir vis garsiau pradėta kalbėti, jog ir mūsų šalis gali atsidurti pavojuje. Nereikia pamiršti, kad kariais savanoriais gali tapti visi veiksnūs Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 55 metų. Reikia turėti noro tarnauti Tėvynei, būti fiziškai pajėgiam, sveikam ir tyčia nepažeidusiam įstatymų.

About The Author

Related Posts

One Response

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.