Antradienį, nuo pat ryto Pelėdnagiuose, prie pat Ašarėnos tvenkinio, buvo matyti neįprastas sujudimas: aikštelėje prie tvenkinio stovėjo keliolika Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliai.

Vietiniams gyventojams tapo neramu – gal kažkas rimto atsitiko?

Dešimtys traukiamų skenduolių

Pasirodo, jaudintis nebuvo ko, mat čia vyko jungtinės ugniagesių bei medikų pratybos, kurių metu praktikuotasi, kaip atlikti skęstančiųjų gelbėjimo darbus, kaip abiejų tarnybų atstovams koordinuoti savo darbus, taip pat išbandyta turima gelbėjimo technika. Pratybas stebėjo ne tik būrys vietinių gyventojų, bet ir Pelėdnagių darželio ikimokyklinukai, kuriems šios pratybos tapo edukacine priemone, jog saugiai saugiai elgtis prie vandens telkinių reikia visada.

„Buvo imituojama situacija – skęstančiojo gelbėjimas vandenyje, kurios metu pareigūnai treniravosi ir gilino įgūdžius, kaip efektyviau, operatyviau atlikti gelbėjimo darbus. Priežastis, dėl ko tai darome, yra didelis mūsų tarnybos pareigūnų ištraukiamų iš vandens telkinių skenduolių skaičius. Per pastaruosius penkerius metus, gegužės mėnesį vidutiniškai visoje Lietuvoje yra ištraukiama 16 skenduolių. Kauno apskrityje šiais metais skenduolių skaičius siekia 10, o Kėdainių rajone šiais metais turėjome du skenduolius. Laimei, vienas žmogus buvo išgelbėtas“, – sakė Andrius Eidimtas, Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.

Svarbiausia – nepanikuoti

Pašnekovas pabrėžė, kad tokių pratybų metu yra įvertinama turima įranga, jos pritaikymo galimybės, pasitreniruojama, kaip teikti pirmąją pagalbą, kaip analogiškoje, tačiau realioje situacijoje, operatyviau priimti sprendimus.

A. Eidimtas akcentavo, kad žmonės maudynėms rinktųsi tas vietas, kurios yra skirtos maudymuisi, aplink yra kitų žmonių, maudytųsi tik žinomose vietose. Ypač pavojingos užtvankos, kur subėga vanduo, susidaro vandens sūkuriai, kurie gali įtraukti žmogų į gelmę. Be abejo, prie vandens telkinių būti tik blaiviems, nes girtumas padidina riziką nuskęsti.

„Labai svarbu nepanikuoti, – vieną svarbiausių dalykų, jei žmogus pradėjo skęsti, akcentavo viršininkas. – Nes panikuojant prarandama orientacija, budrumas sulėtėja, energija išeikvojama padrikiems veiksmams. Geriau reiktų šauktis pagalbos, mosikuoti rankomis. Aplinkiniai žmonės, pamatę skęstančiuosius, turėtų nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112 ir iškviesti pagalbą. Svarbiausia, prie vandens būti budriais, nepervertinti savo galimybių, atsakingai elgtis, prižiūrėti mažamečius vaikus.“

Geriau daryti ką nors, nei nedaryti nieko

Pareigūnas pabrėžė, kad jei yra asmuo, turintis pakankamai jėgų ir žinių, gali pats gelbėti skęstantįjį.

Jolanta Vaišvilienė, Kėdainių PSPC GMP vyriausioji slaugos specialistė pridūrė, kad bet kokioje situacijoje, taip pat ir atliekant gelbėjimo veiksmus, svarbiausia užsitikrinti savo paties saugumą.

„Gelbėtojas turėtų prašyti kitų žmonių pagalbos, kad jam padėti išnešti į krantą skendusįjį. Iš karto reiktų pradėti gaivinti žmogų krūtinės paspaudimais. Pūtimų daryti neprivaloma. Krūtinės paspaudimus nepertraukiamai derėtų atlikti tol, kol atvažiuos medikai. Šie veiksmai (krūtinės paspaudimai) tikimybę žmogui išgyventi labai padidina“, – pabrėžė J. Vaišvilienė.

Kartais žmonės gąsdinasi, esą paspaudimus daro netaisyklingai. „Tačiau geriau daryti bent kažką, nei nedaryti nieko“, – akcentavo pašnekovė.

Pašnekovė pridūrė, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau žmonių, kurie jau žino, kaip suteikti žmogui pirmąją pagalbą, kaip jam padėti esant ekstremaliai situacijai.

Pratybose, be Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų bei medikų, dalyvavo ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-oji komanda (narų tarnyba) bei Savivaldybės ugniagesių komandos (Pramonės ir Rugėnų). Tokios jungtinės pratybos vyksta kiekvienais metais.

Pratybų scenarijus:

Ašarėnos upės užtvankoje pastebėti skęstantys asmenys. Prieš tai jie (galimai neblaivūs) plaukiojo valtimi ir ši netikėtai apvirto. Atvykę ugniagesiai pagal vado komandas pasiskirstė darbus ir valtimi nuplaukė gelbėti skęstančiųjų. Nuplaukus paaiškėjo, kad vandenyje buvo keturi asmenys. Sudėtingiausios būklės nukentėjusysis buvo įkeltas į valtį, kitiems numestos gelbėjimo priemonės. Visi nukentėjusieji buvo skubiai atgabenti į krantą, kur juos perėmė GMP specialistai. Koordinuodami veiksmus, jie pirmiausiai nukentėjusiuosius „išrūšiavo“ (nuo mažiausiai nukentėjusio iki to, kuriam pagalba yra labiausiai reikalinga), vykdė gaivinimo veiksmus. Paaiškėjus, kad valtyje buvo ir penktas asmuo, vėliau narai pradėjo jo paieškas vandens gelmėje.

Previous Image
Next Image

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.