„Esu dėkinga visoms moterims, kurios pabandė kūrybą iš vilnos ir jos nenumetė. Panašu, kad šia vilnos liga užsikrečia vis daugiau pelėdnagiškių, bet mus vienijantis virusas – nepavojingas, jis turtina laisvalaikį“, – atidarydama parodą „Vasaros spalvos“ sakė Pelėdnagių kultūros centro vadovė Žydrė Jasudavičienė.

Septynios drąsios ir veiklios pelėdnagiškės surengė paveikslų iš vilnos parodą.

Septynios drąsios ir veiklios pelėdnagiškės surengė paveikslų iš vilnos parodą.

Jos iniciatyva pelėdnagiškės susirinko į paveikslų kūrimo iš vilnos seminarą, o po jo surengė savų paveikslų parodą. Joje dalyvauja septynios moterys: Zita Kazokevičienė, Sandra Aleknaitė, Genė Grinienė, Genovaitė Urbonienė, Jolanta Šalavkaitė, Alvina Vyšniauskienė ir Žydrė Jasudavičienė.
Visos sutartinai tvirtina, kad vilna – įdomi kūrybinė medžiaga.
„Mūsų darbai kiek paprastesni. Mes paveikslus tik dėliojome iš vilnos, o Žydrė dar pabandė ir veltinius paveikslus sukurti. Kai kuri dėliodamas, nepavykusią dalį gali perdėti, o su veltiniu yra kitaip – nieko nebepakeisi. Galbūt todėl vėlimą palikome ateičiai“, – sakė aktyvi pelėdnagiškė Zita Kazokevičienė. Ji parodai sukūrė net tris angelus. Kaip pati autorė sako, tai yra jos, jos sesers ir brolio angelai sargai.
„Kai kam atrodė, kad vilna tinka tik kojines ar pirštines megzti, tačiau jau prieš kelerius metus mes pradėjome keisti tokį požiūrį. Turime puikią menininkę Valeriją Rovbut, kuri Pelėdnagių kaimo moteris pamokė iš vilnos nusivelti papuošalų, kitokių aksesuarų. Aš labai susidomėjau vėlimu. Dabar veliu viską – pradedant šlepetėmis ir baigiant rankinėmis, skraistėmis ir suknelėmis. Tad man neatsitiktinai kilo mintis, jog vilną galime išnaudoti ir paveikslų kūrime. Pradėjome nuo paprastesnio būdo, o vėliau kibsime į sudėtingesnius. Kas pabandė, tas liko sužavėtas. Aišku, kad teptuku piešdamos mažiau vargtume, tačiau moterys nėra linkusios pasiduoti sunkumams ir drąsiai imasi naujovių. Labai džiaugiuosi už visas kūrėjas, kurios pabandė susidraugauti su vilna ir liko patenkintos ta draugyste“, – žvelgdama į pelėdnagiškių paveikslus sakė Ž. Jasudavičienė.

Šią „Aguonų pievą“ Žydrė Jasudavičienė nuvėlė per vieną dieną.

Šią „Aguonų pievą“ Žydrė Jasudavičienė nuvėlė per vieną dieną.

Žydrė net įvardija keturis moterų draugystės su rankdarbiais etapus. Anot jos, pirmiausia jaunos mergaitės griebiasi mezgimo, siuvimo ir kitų rankdarbių tam, kad būdamos paauglės susikurtų išskiriančių jas iš minios darbužių ar daiktų. Antrame etape moterys nori savo rankų drabužėliais puošti vaikus. Trečiajame – nereta kažką kurdama bando užpildyti tuštumą, kuri atsiranda užauginus vaikus ir juos išleidus iš namų. O ketvirtajame etape rankdarbiais trumpinamas pensinis amžius.
„Labai džiaugiuosi, kad Pelėdnagiuose gyvena smalsios, darbščios, veiklios ir kūrybingos moterys. Jos mielai imasi visko – ir kas pažįstama, ir kas nauja. Turiu vilties, kad netolimoje ateityje surengsime dar ne vieną parodą“, – pelėdnagiškes gyrė Ž. Jasudavičienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.