Praėjusią savaitę į Lietuvą atvykę Europos Sąjungos valstybių Kaimo plėtros direktoriai aptarė svarbiausius iššūkius ir pagrindines priemones, skatinančias inovacijas žemės ūkyje ir kaimo plėtroje. 

Ilona ir Virgilijus Kuprevičiai savo ūkyje sulaukė gausaus būrio žemės ūkio specialistų iš visų Europos Sąjungos valstybių.

Ilona ir Virgilijus Kuprevičiai savo ūkyje sulaukė gausaus būrio žemės ūkio specialistų iš visų Europos Sąjungos valstybių.

Per 40 atsakingų pareigūnų ne tik diskutavo apie inovacijas, bet ir lankė Lietuvos kaimus. Svečius ypač sužavėjo viešnagė Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių daržininkystės ūkyje, kuriame dirba 35 darbuotojai.
„Pamatėme labai modernų ūkį, kurio savininkai puikiai žino ir supranta, ką daro. Šio ūkio šeimininkai labai tikslingai pasinaudojo parama ir sukūrė pavyzdinį ūkį, į kurį gali lygiuotis net kolegos vakariečiai“, – gerų žodžių Kuprevičiams negailėjo žemės ūkio specialistai iš Latvijos.

Augina išskirtinės kokybės daržoves
Patys Kuprevičiai svečiams be jokių užuolankų papasakojo, kaip ūkis kūrėsi ir plėtėsi. „Kažkada pradėjome daržininkauti nuo vieno hektaro. Auginome agurkus, gėles, bet pamatėme, kad taip prasimušti bus sunku. Nutarėme imtis morkų ir kopūstų auginimo. Per trylika metų mūsų ūkis išsiplėtė iki 130 hektarų. Daugiau plėstis negalvojame, nes kokybiškai nesugebėtume dirbti. Daugiausia auginame morkas, tarp kurių – apie 40 hektarų išskirtinės kokybės. Likusi žemė tenka įvairių veislių kopūstams. Per metus užauginame apie 12 tūkstančių tonų daržovių. Kartais pajuokaujame, kad mūsų morkų visai Lietuvai užtektų ištisus metus, tačiau apie 60 procentų jų parduodame į Rusiją. Kopūstų niekur nevežame, juos perka Lietuvos valgytojai“, – pasakojo I. Kuprevičienė.

Išgyvena sudėtingus metus
Ūkininkai pasigyrė, kad penkis kartus gavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos savo ūkio modernizavimui. Jie turi įsigiję visą reikiamą techniką, pastatę šiuolaikiškas saugyklas. „Daržoves sandėliuojame be problemų, nes turime iki 6 tūkstančių tonų talpinančias modernias saugyklas“, – sakė V. Kuprevičius.
Nors šiųmetis pavasaris daržininkų nelepino, jie nelinkę skųstis. „Šįmet visi darbai vėlavo, o ir dabar dar negalime ramiai gyventi. Augalus labai puola ligos ir kenkėjai. Tačiau be derliaus likti negalvojame. Kiek mažesnį derlių atsveria gana neblogos daržovių supirkimo kainos. Kol kas sakome, kad tai – gana sudėtingi metai“, – sakė I. Kuprevičienė.

Sulaukė šiltų atsiliepimų
Užsienio kolegoms Lietuvos kaimus rodžiusi Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė sakė, kad toks Europos Sąjungos kaimo plėtros vadovų susitikimas – vienas iš nedaugelio renginių, skirtų Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos tarybai. „Įvairių sričių atstovai lanko mūsų šalį ir joje susitinka su kolegomis. Mums malonu priimti žmones, kurie rūpinasi kaimo plėtra. Labai naudingai padirbėjome konferencijoje, o dabar svečius supažindiname su Lietuva. Pasirodo, daugelis kolegų nė karto nebuvo viešėję pas mus. Malonu, jog tai, ką jie pamatė, pranoko visus lūkesčius. Užsieniečius itin sužavėjo mūsų žmonių nuoširdumas, paprastumas ir atsidavimas savo kalbai bei kultūrai. Džiugu, jog apie Lietuvą girdime pačius geriausius atsiliepimus“, – sakė V. Daugalienė.

Diskusijos apie inovacijas
Lankydami Lietuvos kaimus svečiai vis grįždavo prie išvakarėse vykusios konferencijos.
„Inovacijų tema ypač aktuali dabartiniu metu, kai ruošiamės naujajam finansiniam programiniam laikotarpiui ir svarstome, kokios priemonės būtų efektyviausios naujose kaimo plėtros programose“, – pastebėjo žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius po Vilniuje surengtos konferencijos „Inovacijos ir bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir perspektyvas naujajame programiniame laikotarpyje“.
Renginio dalyviams įspūdį paliko, kaip apie inovacijų skatinimą per Europos inovacijų partnerystę (EIP) pasakojo Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros Generalinio direktorato (DG AGRI) Aplinkos, genetinių išteklių ir Europos inovacijų partnerystės padalinio vadovas Martin Scheele. Kaip pastebėjo pranešėjas, EIP yra naujas kaimo plėtros inovacijas skatinantis instrumentas, apjungiantis tiek kaimo plėtrą, tiek mokslo sektoriaus įvairias šakas.
„Europos inovacijų part­nerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje koncepcija sukurta siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse bei glaudžiau susieti mokslinius tyrimus ir praktinį ūkininkavimą naujame 2014–2020 m. finansavimo laikotarpyje“, – teigė M. Scheele.
EIP siekiama sujungti mokslą ir praktinį inovacinių metodų taikymą ir taip sukurti aukštesnę pridėtinę vertę, didinti su inovacijomis susijusių kaimo plėtros, kitų finansinių instrumentų priemonių panaudojimą ir jų sąveiką.

Dėmesys bendradarbiavimui
M. Scheele ypač pabrėžė veiklos grupių svarbą: „Būtina, kad šios veiklos grupės sujungtų skirtingų patirčių bei kompetencijų ūkininkus, mokslininkus, žemės ūkio sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, patarėjus. Tik apsijungus įvairaus profilio specialistams galėsime įveikti kaimo plėtros iššūkius ir įgyvendinti konkrečius projektus“.
Kalbėta, kad inovacijų skatinimas galimas per įvairias kaimo plėtros priemones: žinių perdavimo ir informavimo veiklą, konsultavimo paslaugas, kaimo tinklus, LEADER programą ir t.t. EIP būtina sieti ir su kitomis ES iniciatyvomis – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, ES Sanglaudos politika, regionine politika ir t.t. Apjungus skirtingas patirtis bei ES valstybių iniciatyvas, įvairių ES fondų paramą, EIP tinklas taps puikia gerosios patirties pasikeitimo priemone bei praktiniu inovacijas skatinančiu instrumentu.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.