„Esame dėkingi rajono merui Sauliui Grinkevičiui už nuolatinį mūsų bendruomenių palaikymą ir supratimą. Jis visada išklauso, pataria, padrąsina. Svarbu, kad nepamiršta ir pagirti. Ne be mero paramos bemaž pusšimtis kaimo ir miesto bendruomenių narių galėjo išvykti į keturių dienų kelionę ir pamatyti saulėtąją Vengriją“, – tik sugrįžusi iš pažintinės kelionės po Vengriją sakė Kėdainių rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Aušra Vaidotienė.

Išvyka į Vengriją – dovana už entuziazmą dirbant savo krašto gerovei.

Išvyka į Vengriją – dovana už entuziazmą dirbant savo krašto gerovei.

Į keturių dienų kelionę, kurios dalį išlaidų kompensavo rajono savivaldybė, leidosi bemaž pusšimtis rajono ir miesto vietos veiklos grupių aktyvistų.
Žmonės verti paskatinimo
Rajono vadovas S. Grinkevičius įsitikinęs, kad Kėdainių krašto bendruomenės nuveikė daugybę prasmingų darbų aktyvių žmonių dėka: „Manau, jog tiesiog būtina buvo padėkoti tiems žmonėms, kurių neatlygintino darbo dėka pastebimai pasikeitė ne vienas krašto kaimas. Jei jau jie dirba be atlygio, tai mūsų pareiga bent kažkaip padėkoti. Manau, kad dalies kelionės išlaidų padengimas bendruomenininkams buvo puiki dovana. Smagu, kad žmonės nepraranda noro dirbti savo krašto labui, rūpinasi, kaip pagerinti ir pagražinti aplinką, kaip suburti kaimynus, kaip padėti, kai reikalinga pagalba. Kėdainių rajono vietos veiklos grupė labai aktyvi. Ne veltui ji nuolat pastebima tarp kolegų ir pelno pripažinimą. Kažkada gana sunkiai startavusi, dabar mūsų Vietos veiklos grupė yra pavyzdys kitiems, kaip planuotis ir įgyvendinti projektus, kaip ieškoti kelių pragyvenimui. Smagu, kad išvyka į Vengriją mūsų bendruomenių aktyvistams pasisekė, kad visi grįžo kupini gerų įspūdžių ir užsidegimo dirbti toliau.“

Išrinkti lauktuves marcipanų muziejuje daugeliui buvo nelengva užduotis, juk ten tiek daug gardžių gėrybių.

Išrinkti lauktuves marcipanų muziejuje daugeliui buvo nelengva užduotis, juk ten tiek daug gardžių gėrybių.

Parsivežė geriausius įspūdžius
Patys keliautojai, nors ir pavargę, tačiau kupini įspūdžių. „Apie Vengriją neturėjau pačios geriausios nuomonės. Šią šalį buvau tik pravažiavęs. Dabar jaučiuosi tarsi užmetęs masalą ir būtinai į ją sugrįšiu su šeima. Tikrai buvo puiku ir Vengriją pamatyti, ir su kartu važiavusiais kraštiečiais artimiau pabendrauti. Mane sužavėjo mūsų žmonių šviesumas, optimizmas ir veiklumas. Panašu, kad kaimiškosios bendruomenės yra puikus pavyzdys apsnūdusiems miestiečiams“, – sakė miesto vietos veiklos grupės narys Audrius.
Aristaviškė Janina sakė į kelionę leidusis ir dėl noro atitrūkti nuo kasdienių darbų, ir dėl galimybės pabūti tarp bendraminčių: „Tikrai smagu kažkur išvažiuoti, pamatyti kitus kraštus. Su šeima tikrai nemažai keliaujame. Bet ši išvyka visai kitokia: mes keliavome tie, kurie dirba savam kraštui. Labai šaunu pabendrauti su kolegomis, paklausyti, kas turi kokių aktualijų, kokių turi planų ateičiai. Iš tokių kelionių ir susitikimų visada grįžtu gerokai praturtėjusi.“

Budapeštas  kraštiečius sužavėjo turtinga istorija ir nepakartojamais vaizdais.

Budapeštas kraštiečius sužavėjo turtinga istorija ir nepakartojamais vaizdais.

Sužavėjo vakarinis Budapeštas
Kėdainių krašto bendruomenininkai aplankė nediduką, tačiau savo grožiu užburiantį Sentedrės miestelį bei jame įsikūrusį marcipanų muziejų. Pasirodo, šis ne vieno mėgstamas desertas buvo atrastas būtent Vengrijoje.
Vengrijoje įsikūrusios vienuolės laukdamos aukšto dvasininko vizito apsižiūrėjo, kad nelabai turės kuo pavaišinti garbų svečią. Viena sesių surado užsilikusių migdolų, riešutų, juos sutrynė, sumaišė su saujele cukraus ir nulipdė įvairias figūrėles. Tokiu saldumynu vienuolės pavaišino svečią. O vėliau šį desertą pradėjo gaminti ir jį keisdavo į ūkininkų gėrybes. Tokia marcipanų atsiradimo legenda dalijasi vengrai.
Iš Sentedrės buvo užsukta į Estergomą, kuris garsėja didžiausia Vengrijoje katalikų bažnyčia. Vėliau laukė pažintis su vakariniu Budapeštu. Pasiplaukiojimas Dunojumi ir pamatyti vaizdai nepaliko nė vieno abejingo. Pasirodo, vengrai negaili lėšų miesto apšvietimui, kad jo didybe galėtų pasigėrėti atvykę turistai.
Kitą dieną kėdainiečiai lankė abi Budapešto, kurį skiria Dunojus, dalis – Budą ir Peštą. Neaplenkta svarbiausių istorinių objektų, Sečeny terminių baseinų bei 25-ojo vynuogių derliaus festivalio.
„Grįžome ir pailsėję, ir energijos bei užsidegimo būsimai veiklai užtaisą pasikrovę. Smagu buvo matyti, kaip bendruomenių atstovai ne tik pažino gana mums nežinomą kraštą, bet ir kaip bendravo tarpusavyje. Ilgai netildavo diskusijos apie tai, ko šiandien labiausiai reikia mūsų kaimams. Visi vienbalsiai sutinka, kad reikia veiklos, reikia aktyvinti ir drąsinti jaunimą. Manau, kad netruksime įrodyti, jog buvome verti tokios gražios dovanos“, – šypsojosi A. Vaidotienė.

Klasikinis vengriškas guliašas

Vengrijoje galima paragauti daugelio rūšių guliašo. Kai kurie yra labai aštrūs, kiti „macnūs“ (čia dėl kumino prieskonio), o treti netradicinio skonio, kadangi iš avienos.
guliasas_124804Patys vengrai labiausiai vertina guliašą, ruošiamą iš jautienos. Siūlome pabandyti pasigaminti šio patiekalo ir Jums.
Paruošimo laikas: apie 2 val.
Porcijų kiekis: 4 vidutinės porcijos
Ingredientai:
500 g jautienos
2 raudonos paprikos
2 dideli svogūnai
4 didesnės bulvės
1 didesnis čili pipiras
4 česnako skiltelės
4 dideli bryzeliukai lašinukų arba 80 g taukų
3 didesni pomidorai
1 litras jautienos sultinio
2 arbat. šaukšteliai kmynų
Lauro lapeliai, šviežiai grūsti pipirai ir druska
Gamyba
1. Geriausias puodas guliašui yra ketaus, puodą reikia gerai įkaitinti ir sudėti lašinukus arba taukus, kad ištirptų, o tada sudėti griežinėliais pjaustytus svogūnus ir kokias 5 minutes pakepinti, nustačius vidutinę ugnį. Kai svogūnai apkepė, tuomet reikia sudėti jautienos gabaliukus, supjaustytus nedideliais kubeliais.
2. Po svogūnų iš karto eina paprikų ir jautienos eilė. Padidinti ugnį ir pakepinti dar 5 minutes neuždengus puodo.
3. Kai jau mėsa su paprikomis apkepė, metas sudėti susmulkintus česnaką, čili ir kmynus, viską patroškinti apie 5 min.
4. Ugnį reikia sumažinti ir įpilti vandens tiek, kad apsemtų. Troškinti apie 15 min. neuždengus puodo.
5. Dabar sudėti kubeliais supjaustytus pomidorus ir bulves.
6. Taip pat reikia sudėti lauro lapelius, grūstus druską ir pipirus. Viską atsargiai išmaišyti ir troškinti dar 15 min.
7. Na, dabar laikas supilti jautienos sultinį. Troškinti apie 45–60 minutes. Svarbu, kad skystis tik apsemtų visus ingredientus, nors kita vertus, tai šiek tiek ir skonio reikalas.
8. Kai jau viskas išsitroškino, supilstyti į lėkštes ir patiekti. Prie guliašo tinka duona, skrebutis ar kitoks užkandis iš tešlos.
P. S. Dar galima pridėti porą šaukštų pomidorų pastos, ji suteiks šiokio tokio rūgštumo ir daugiau raudonumo.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.