Pažinodami artimiausius kaimynus, gyvensime saugiai ir draugiškai

Tokią mintį bandė pagrįsti į Kėdainius atvykęs Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Mažintas. Jis susirinkusiesiems skaitė pranešimus apie saugios kaimynystės ir aplinkos kūrimo gerąsias praktikas Lietuvoje bei užsienyje. Garsiai svarstyta – ar mūsų pilietiškumas artimesnis JAV ar Rusijos gyventojams?

Vilniaus Viešosios policijos skyriaus viršininkas G. Mažintas pasakojo apie saugią kaimynystę, kuri pasitarnauja ne tik nusikaltimų prevencijai, bet ir mažina tarpusavio susvetimėjimą.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 1600 saugios kaimynystės grupių, Kėdainių krašte jų – 32. „Tokių kaimynysčių pagrindinis tikslas – suburti bendruomenes ir aktyviąją visuomenės dalį bendram tikslui – kurti saugesnę aplinką Lietuvoje. Tačiau ypač svarbu, kad grupės veiktų efektyviai ir kokybiškai“, – sakė G. Mažintas.

Mažina susvetimėjimą
Pasak svečio, tokios grupės yra naudingos ne tik dėl saugumo, bet pasitarnauja ir dėl paprasčiausių, buitinių dalykų. „Grupės skatina susipažinti su savo kaimynais, ryte pasisveikinti vienas su kitu, nusišypsoti. Tada kaimynai tampa mūsų draugais, vystosi tarpusavio santykiai. Praktika rodo, kad savo pažįstamų kaimynų, kaip taikinių, nusikaltėliai dažniausiai nesirenka. Be to, visada galima gauti savitarpio pagalbą ne tik buitinėse situacijose (kad ir malkas sukapoti, gal kam tiesiog atnešti vandens atsigerti), bet ir nusikaltimų prevencijai – sulaukti pagalbos dar prieš atvykstant policijai“, – grupių kūrimosi naudą grindė jis. O ir policijos pajėgos yra ribotos – juk policininkas 24 val. per parą nestovės ir nelauks nusikaltėlio, kuris, pavyzdžiui, nuolat namą nuteplioja grafičiais. Bet, pasitelkiant kaimynus, tokius niekadėjus po kelių valandų budėjimo galima greitai išaiškinti. Atvykusiai policijai pažeidėjus telieka sulaikyti.

Kreiptis į bendruomenės pareigūnes
Pasak Kėdainių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Aušros Mickevičienės, pastaruoju metu tokių grupių kūrimasis ypač suintensyvėjo ir miesto teritorijoje. „Kol kas daugiau tokių grupių kaimuose, tačiau po truputį daugėja ir mieste. Gyventojai tampa vis mažiau pakantūs nusikaltimams – praneša apie vagystes, įtartinus ar asocialius asmenis, įtartinus automobilius. Pastebime, kad vis mažėja anonimiškumo – žmonės po truputį drąsėja“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad jei konkrečios bendruomenės nariai nori įkurti saugios kaimynystės grupę, pageidaujantiesiems reiktų kreiptis į bendruomenės pareigūnes A. Mickevičienę ar Aušrą Pupkutę, arba į Danutę Mykolaitienę, Prevencijos poskyrio viršininkę.
Susitikime dalyvavęs Pelėdnagių seniūnijos seniūnas Valentinas Tamulis sakė, kad seniūnijoje yra įkurtos keturios saugios kaimynystės grupės. Seniūnas jų atsiradimą vertina tik teigiamai. „Patiems gyventojams reikia saugotis. Bet pastebima, kad yra labai daug pasyvių žmonių – jie tiesiog laukia, kol kažkas kitas apsaugos jų turtą, patys likdami abejingi. Todėl tokių kaimynysčių grupių kūrimąsi vertinu itin gerai“, – sakė jis.