Kasmet gausėjanti į Raudonąją knygą įrašytų stumbrų banda kelia vis didesnį pavojų. Iki šiol didžioji dauguma šių gyvūnų buvo pastebimi Kėdainių rajone, tačiau stumbrus stebintys specialistai teigia, kad neseniai dalis bandos atsiskyrė, kirto itin pavojingą magistralę „Via Baltica“ ir nukeliavo iki Kauno rajone esančio Vandžiogalos miestelio.

„Būna, kad gyvūnai stovi vos penki metrai nuo važiojamosios dalies ir stebi pravažiuojančius vilkikus bei automobilius. Todėl šiuo metu viena pavojingiausių magistralės vietų – nuo Aristavos tvenkinio iki sankryžos su Jonava. Pro tą vietą važiuojantys vairuotojai turėtų būti ypač budrūs tiek dieną, tiek ir naktį“, – sakė šių gyvūnų ekspertas Rytas Papšys.

Taip toli dar nebuvo
Jo teigimu, tokia gyvūnų migracija vasaros laikotarpiu yra visiškai natūralus dalykas, mat smalsaujantys gyvūnai nuolat ieško naujų teritorijų įsikūrimui. O ir pačių gyvūnų populiacija kasmet vis auga.
„Paskutinį kartą stumbrai buvo pastebėti ties Vandžiogala. Taip toli jie dar nebuvo nukeliavę. Tikslų jų skaičių pasakyti sunku, mat tąsyk, kai bandą fiksavome, vieni gyvūnai gulėjo, kiti stovėjo. Tiksliai apskaičiuoti trukdė ir juos supę rapsai. Tikslius skaičius, kiek yra gyvūnų, galėsime pateikti tik liepos mėnesį, kada bus pradėti sisteminiai jų skaičiavimai“, – pasakojo stumbrininkas.
Gyvūnų migravimas šalia magistralės „Via Baltica“ kelia nemažą rūpestį tiek specialistams, tiek Kėdainių rajono valdžios atstovams. Pasak R. Papščio, jau dabar reikia skirti ypatingą dėmesį šiai kelio atkarpai, taip pat turėtų būti budresni ir vairuotojai.
„Mano manymu, jau dabar šioje vietoje reikia pastatyti ryškius įspėjamuosius ženklus, kurie įspėtų apie stumbrų keliamą grėsmę. Šie gyvūnai pasikliauja savo klausa ir dažniausiai tiesiog ramiai stoviniuoja šalia magistralės. Vis dėlto, tai yra laukinis gyvūnas ir niekada negali žinoti, kas jam gali šauti į galvą, ir kada jis gali staigiai kirsti magistralę. Tai gali padaryti ir pavienis gyvūnas, ir visa jų banda“, – įspėjo ilgametis stumbrininkas.

Reikia kontroliuoti bandą
Pasak pašnekovo, šią problemą reikia spręsti labai operatyviai, reaguojant į stumbrų populiacijos augimą bei nuolatinį jų migravimą. Deja, šiuo metu dėl ilgai besitęsiančių biurokratinių procedūrų, sprendimų priėmimas ir jų įgyvendinimas vėluoja beveik dvejus metus, tad operatyvaus problemų sprendimo būdo galima ir nesitikėti.
„Viskas labai vėluoja, o sprendimus reikia priimti kuo greičiau. Mano manymu, reikia kontroliuoti bandą, jų narių skaičių, o ne palikti, kaip yra dabar. Taip, gyvūnai įrašyti į Raudonąją knygą, tačiau reikia imtis priemonių, kad situacija pasikeistų ir jie nekeltų grėsmės gyventojams, vairuotojams, ūkininkams“, – sakė R. Papšys.
Pasak pašnekovo, ties Vandžiogala aptikti stumbrai šiais metais tikriausiai grįš žiemoti į senąją savo buveinę, tačiau kitą pavasarį net neabejojama, kad patrauks dar toliau už Vandžiogalos.
„Beje, žmonės daro didelę klaidą bandydami stumbrus baidyti. Jei stumbrai ganosi pasėliuose, jų nereiktų trikdyti, nes išgąsdinti gyvūnai pradeda sukti ratais ir pridaro dar daugiau žalos pasėliams nei ramiai pro ją eidami. Aš matau, kad mūsų žmonėms dar trūksta žinių ir suvokimo apie pačius stumbrus, tačiau tikiuosi, kad su laiku situacija pasikeis“ , – išreiškė viltį R. Papšys.
Dalis stumbrų turi specialius antkaklius su vadinamaisiais čipais, kurių pagalba stebima, kur gyvūnas migruoja. Tai padeda stumbrininkams sekti jų maršrutus, susipažinti su gyvensenos ypatumais.

Leave a Reply

Your email address will not be published.