Pavasario pavojus – žolės gaisrai

Vos pradžiūvus žemei, grįžo ir pavasariui būdingi gaisrai. Pastarąją savaitę Kėdainių ugniagesiai ne kartą vyko gesinti pakelėse, pievose ir kituose atviruose plotuose degančios žolės.

Apie pusė hektaro žolės išdegė Vilainiuose, Bičkų gatvėje. Didžiausias gaisras buvo kilęs Pelėdnagių seniūnijos Slikių kaimo teritorijoje – čia pusantro hektaro plote degė žolė, krūmai.
Ne vieną pranešimą ugniagesiai gavo ir dėl Kėdainių miesto teritorijoje deginamos žolės.

Pavojus gamtai ir turtui

Ugniagesiai pastebi, kad žolės gaisrai neretai nėra atsitiktiniai, juos sukelia padegėjai. Gaisrai atviruose plotuose padaro didžiulę žalą ne tik gamtai, bet kelia grėsmę ir žmonių turtui. Ugnis neretai gali persimesti į sodybas, miškus, kyla grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir žmonėms. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės.
Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba primena – jei pastebėjote degant žolę, pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna nepersimetė į didesnius plotus. Užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Gresia baudos

Pastebėjus savo žemėje gaisrą ir nepranešus ugniagesiams ar nemėginant jo užgesinti paties, žemės savininkams gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų.

Ugniagesiai primena, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.