Pavasarines gėles keičia vasarinės

Kiekvieną rytą kelios mašinos, prikrautos įvairiausių gėlių, iš netoliese Josvainių esančio Irenos Marmienės gėlininkystės ūkio skuba į skirtingas šalies vietas. Josvainiečiai gėlininkai savo užaugintomis gėlėmis puošia ne tik Kėdainius, bet ir Vilnių, Šiaulius, Mažeikius, Šilalę, Šilutę, Kuršėnus bei kitas vietoves. 

Per sezoną josvainiečiai gėlininkai parduota šimtus tūkstančių gėlių, nes vien pavasarinių našlaičių užaugina iki 100 tūkstančių.

„Šiuo metu mums pats darbymetis. Vos spėjame suktis, nes turime persodinti daugybę gėlių ne vieno miesto gėlyne. Ankstyvą pavasarį pasodintas našlaites tenka keisti vasarinių gėlių kompozicijomis“, – sakė ūkio vadybininkė Lina Marmaitė.
Jauna moteris kartu su mama kiekvieną rytą vos prašvitus skuba į šiltnamius ir rikiuoja gėles, kur kurias vežti. „Norime pridaryti kuo gražesnių ir įvairesnių kompozicijų. Labai smagu puošti Vilnių, kuriame užsakovai nekaprizingi, leidžia mums improvizuoti. Tai mes ir skleidžiame naujausias gėlių madas“, – sakė L. Marmaitė. Gėlininkė neslėpė, kad šįmet dar labiau populiarūs įvairių spalvingų gėlių ir lapinių bei prieskoninių augalų miksai. „Labai populiarėja ramunės, smilgos, greta jų braškės, mėtos ar bazilikai. Man labai malonu sodinti pastelinėmis spalvomis žydinčias gėles, tačiau tarp jų galime priderinti ir ryškiažiedžių gėlių. Pastaruoju metu laužomi visi klasikiniai kanonai – derinami visai nesuderinami iš pirmo žvilgsnio augalai, spalvos. Mums patiems būna didelė nuostaba, kai į ūkį atvykę pirkėjai su savo vazonais ar loveliais pradeda neštis gėles ir jas dėti greta. Atrandame tokių nuostabių derinių, apie kokius net nebūtume pagalvoję“, – naujienomis dalijosi patyrusi gėlininkė.

Linai Marmaitei mieliausios pastelinių spalvų gėlės. Moteris negali atsidžiaugti auginanti didžiuliais švelniai rausvais žiedais žydinčias begonijas.

L. Marmaitė pastebėjo, kad pastaraisiais metais pradėjo populiarėti daugiametės gėlės, tačiau žiedų ryškumu jos nepaveja vienmečių: „Šiaip kėdainiečiai nori puošti namų aplinkas. Tačiau beveik visi prašo nelepių gėlių. Mes stengiamės įgyvendinti visus norus ir auginame labai platų spektrą gėlių. Jų kraštiečiams siūlome nuo ankstyvo pavasario pradedant našlaitėmis, vėliau jas pakeičia nesuskaičiuojama galybė vasarinių gėlių, o rudeniop vėl grįžtama prie našlaičių. Taip ir gyvename savotiškame rate: pradėję kantriosiomis našlaitėmis sezoną, jomis ir užbaigiame darbus.“

Dešimt metų įvairius Lietuvos miestus puošiantys Irenos Marmienės gėlininkystės ūkio gėlininkai kaskart ieško naujovių – šįmet populiaru derinti ramunes, smilgas, braškes ir lapinius augalus.

Josvainiečiai gėlininkai trejiems metams yra laimėję ir Kėdainių puošimo konkursą. Jo sąlygos gana griežtos, tad gėlininkai nesiryžta daug improvizuoti ir skleisti naujovių. „Konkurso sąlygose gana griežtai surašyta, kur ir kokius augalus turime sodinti, tačiau metams bėgant norisi įnešti naujovių. Tad mes ieškome kompromisų ir su miesto šeimininkais galvojame, kaip gražiau gėlėmis pagyvinti Kėdainius“, – sakė L. Marmaitė.
Nors šiųmetis pavasaris ir nelepino šiluma, I. Marmienės gėlininkystės ūkio kolektyvas nepasinaudojo proga padejuoti ir pakelti gėlių kainų. „Mes augalus parduodame tomis pačiomis kainomis kaip ir pernai. Mums jokių pokyčių neatnešė nei nepalankūs orai, nei atėjęs euras. Savaime suprantama, kad nuostolingai nedirbame, tačiau tikrai ir neplėšikaujame. Svarbiausia, kad pirkėjai mumis pasitiki, atvažiuoja, perka gėlių ir vėl sugrįžta. Smagu būti patikimu aplinkos grožio puoselėtojų partneriu“, – šypsojosi L. Marmaitė.