Dėl liūčių, pažliugusių laukų ne vienerius metus nuostolius skaičiuojantys Kėdainių rajono ūkininkai galės lengviau atsipūsti. Jau ateinantį pavasarį rajone bus pradėta kapitaliai tvarkyti apleistus melioracijos griovius. Iš viso rajone planuojama sutvarkyti apie 50 kilometrų melioracijos pralaidų, kurioms bus skirta net 614 tūkstančių eurų.

Darbai planuojami visus ateinančius metus

Po kelių dešimtmečių pertraukos pirmą kartą iš esmės bus tvarkoma Kėdainių rajono melioracijos infrastruktūra, atnaujinami vandens surinkimo grioviai bei vamzdynų žiotys.
Kėdainių rajono savivaldybė yra paskelbusi viešųjų pirkimų konkursą, jame dalyvauti norinčios bendrovės paraiškas gali pateikti iki gruodžio 13 dienos.

Pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko, iš viso numatyta sutvarkyti apie 50 kilometrų rajone besidriekiančių melioracijos griovių.

Tai pasirengimas iki šiol precedento neturėjusio masto darbams. Šiam tikslui, pažeistos melioracijos infrastruktūros sutvarkymui, Žemės ūkio ministerija Kėdainių rajono savivaldybei skyrė net 614 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos solidarumo fondo.

Šiame konkurse rajono savivaldybė kartu perka ir darbo projektų parengimo ir pačius rangos darbus. Tam, kad viskas vyktų sklandžiai, pirkimas išskaidytas į šešis skirtingus objektus, vietoves, kuriose bus tvarkomi grioviai.

Iš viso numatyta sutvarkyti apie 50 kilometrų rajone besidriekiančių melioracijos griovių.

Kėdainių rajonui – nemaža paramos dalis

„Iš viso Lietuvai skirta virš 16 milijonų eurų. Šie pinigai buvo skirstomi atskiroms savivaldybėms, atsižvelgta į melioracijos sistemų kiekį ir jų būklę. Mes, Kėdainių rajonas, pagal skirtą finansavimo dydį esame trečioje – ketvirtoje vietoje. Už mus daugiau pinigų gavo tik nuo potvynių kasmet kenčiantis Šilutės rajonas, kur bus tvarkomi polderiai, ir Panevėžys“, – džiaugėsi Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.

Prognozuojama, jog darbai rajono žemdirbių laukuose prasidės jau pirmoje kitų metų pusėje. Iki to reikės įvertinus eilę kriterijų atrinkti konkurso nugalėtoją, šis privalės parengti dokumentaciją darbams.

„Popieriniai reikalai, įvairūs derinimai, ko gero, užtruks iki metų pabaigos. O sausio mėnesį tikimės pasirašyti sutartį. Jeigu leis oro sąlygos, grioviai nebus užsnigti, tuo pat metu turėtų prasidėti ir projektavimo darbai. Nes projektuotojai turės šiuos griovius apžiūrėti, įvertinti jų būklę, tyrinėti“, – prognozavo A. Žvikas.

Drenažu rūpinasi patys žemdirbiai

Į šešias dalis suskaidžius darbų pirkimą melioracijos grioviai bus atnaujinti Truskavos seniūnijos Okainių apylinkėse, Dotnuvos seniūnijos Akademijos kadastrinėje vietovėje, Josvainių ir Šėtos seniūnijose, Pernaravos seniūnijos Langakių ir Paaluonio apylinkėse.

Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo A. Žviko teigimu, sudarant griovių, kuriuos būtina tvarkyti, sąrašą, konsultuotasi tiek su seniūnijų darbuotojais, tiek ir su Ūkininkų sąjunga.

„Atsižvelgėme į jų išsakytas pastabas, vertinome pačių griovių būklę, daug ar mažai jie apžėlę, reikšmingumą bendroje infrastruktūroje, ar jais vanduo įteka į upes“, – kalbėjo A. Žvikas.

Iš viso Lietuvai skirta virš 16 milijonų eurų. Šie pinigai buvo skirstomi atskiroms savivaldybėms, atsižvelgta į melioracijos sistemų kiekį ir jų būklę. Kėdainių rajonas pagal skirtą finansavimo dydį yra trečioje – ketvirtoje vietoje. Daugiau pinigų gavo tik nuo potvynių kasmet kenčiantis Šilutės rajonas, kur bus tvarkomi polderiai, ir Panevėžys.

Šiais pinigais, 614 tūkst. eurų, kuriuos Kėdainių rajonui skyrė Žemės ūkio ministerija, bus finansuojama tik drenažo pralaidų, griovių bei žiočių atstatymas. Kadaise įrengtos ir jau spėjusios pasenti drenažo sistemos sutvarkymo darbai Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojami nebus.

Pasak A. Žviko, laukuose esančiomis drenažo sistemomis turi pasirūpinti patys žemės savininkai, ją naudojantys ūkininkai.

Pagal Melioracijos įstatymą žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir jie nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius.

Ūkininkų pastangos norimo rezultato neduodavo

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone ūkininkaujantis Jonas Talmantas minėjo, kad kitais metais planuojama melioracijos griovių rekonstrukcija – reikšmingas ir ilgai lauktas įvykis.

Pasak žemdirbių organizacijos lyderio, nors ūkininkai nelaukdami paramos patys, savomis lėšomis tvarko laukuose esančius melioracijos vamzdynus, neprižiūrėti, krūmais apžėlę grioviai jų pastangas neretai paverčia nieko vertomis. O sutvarkyti griovius, juos išvalyti gana keblu, nes jie driekiasi ne vieną kilometrą, kerta ne vieno savininko valdas.

„Ūkininkai nelaukia valstybės paramos ir patys, savomis lėšomis tvarko drenažo vamzdynus. Žmonės įsigijo reikalingos technikos, tvarkėsi savo laukus. Tačiau kas iš to, norimo rezultato vis vien pasiekti nepavyksta. O taip yra todėl, kad nėra sutvarkyti nutekamieji grioviai, kurie priklauso valstybei“, – sakė J. Talmantas.

Kėdainiuose ūkininkaujantis žemdirbių organizacijos vadovas pateikė konkrečius pavyzdžius. Kai kuriose vietose drenažo sistemų žiotys yra puse ar netgi metru žemiau už griovio dugną.
„O taip yra todėl, nes dvidešimt, ar net ir daugiau metų šių griovių niekas neprižiūrėjo, nevalė. Todėl, mūsų paskaičiavimais, kasmet visai Lietuvai reikėtų skirti po 50 mln. eurų, kad būtų bent minimaliai prižiūrimi nutekamieji grioviai. Ir tuomet ūkininkai neturėtų problemų, ar būtų tvanas, ar kas, derlius būtų išgelbėtas. Nes praeiti metai parodė – grioviai pilni vandens, nes jis neturi kur nutekėti, laukai apsemti. Todėl tikiu, kad šios lėšos, kurios investuojamos į griovių sutvarkymą, neabejotinai atsipirks“, – minėjo J. Talmantas.

Sutvarkyti melioracijos sistemas reikėjo seniai
Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius

„Mane džiugina, jog pagaliau investuojama į labai svarbius žemdirbiams objektus – melioracines sistemas, kurios nuo sovietmečio buvo paliktos likimo valiai. Gerai, jog Kėdainių rajone bus investuota iš tiesų solidi suma – 614 tūkst. eurų.

Kurias vietas, kokias atkarpas reikia tvarkyti pirmiausia, kur šiuos pinigus skirti, buvo tartasi su vietos ūkininkais. Galiausiai buvo priimtas sprendimas, jog pirmiausia reikia tvarkyti tas griovių atkarpas, kurios yra žemutinėje dalyje, kur jie įteka į upelius. Sutvarkius šias vietas bus „keliaujama“ į viršutines griovių dalis. Tai logiška, nes sutvarkius viršutinę dalį, jeigu apačia liks nepralaidi, vanduo vis vien nenutekės.

Manau, kad tai pirmas žingsnis link mūsų melioracinių sistemų sutvarkymo. Juk Lietuva anksčiau garsėjo, kaip puikiai išsprendusi uždrėkusių žemių problemą. O šiuo metu, vykstant klimato kaitai, matome, jog kai kurie metai būna drėgni ir lietingi, užliejamos pievos bei arimai, o žemdirbiai patiria didžiulius nuostolius. Todėl belieka tik pasidžiaugti, kad šioje srityje mes ženkliai judame į priekį“.

 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.