„Maždaug porą metų pamažu ėjau gamybos cecho atidarymo link ir tuos planus įgyvendinu pačiu sudėtingiausiu daržininkams laiku – kai produkcijos nėra kur dėti, o kainos pačios mažiausios per pastaruosius kelerius metus“, – sakė Lančiūnavos apylinkėse jau daugelį metų daržoves auginantis Vidmantas Girdzijauskas.

Patyręs daržininkas V. Girdzijauskas žengė ilgai planuotą žingsnį – pradėjo rauginti agurkus, o netrukus užraugs ir pirmąją kopūstų partiją.

Patyręs daržininkas V. Girdzijauskas žengė ilgai planuotą žingsnį – pradėjo rauginti agurkus, o netrukus užraugs ir pirmąją kopūstų partiją.

Modernų daržovių perdirbimo cechą ūkininkas pasistatė savo jėgomis ir lėšomis. „Todėl ir laiko prireikė nemažai, nes nenorėjau lįsti į skolas. Viską darėm pamažu, pasitardami su specialistais, kad nereikėtų perdaryti“, – sakė V. Girdzijauskas. Jau geras mėnuo, kaip iš naujojo cecho į prekybos centrus keliauja pagal senus tradicinius kėdainiečių receptus rauginti agurkai, o netrukus bus pradėti raugti ir kopūstai. „Kopūstus tik lapkričio 20-ąją baigėm iš laukų vežti. Dabar kibsim į raugimą. Juk ruošiant sandėliavimui ir pardavimui pasitaiko tikrai gerų galvų, tik turinčių įtrūkusius kotus. Tokius kopūstus arba išdalydavome, arba išmesdavome. Dabar panaudosim raugimui. Jokių superinių naujų technologijų neieškom – raugsim pagal tradicinius receptus ir žiūrėsim, patiks valgytojams ar ne. Su agurkais pirmas blynas neprisvilo, tad panašių lūkesčių turim ir su kopūstais“, – viltingai apie ateitį kalbėjo daržininkas.
Optimizmo tarp daržininkų kol kas nėra daug. V. Girdzijausko teigimu, šįmet sudėtinga situacija ir dėl Rusijos embargo, kurio pasekmės – gerokai sumažėjęs eksportas, ir dėl itin dosnaus derliaus tiek mūsų šalyje, tiek pas kaimynus. „Taip jau nutiko, kad šįmet gamta lepino visą Europą ir gerą derlių užaugino ne tik lietuviai daržininkai, bet ir kitų šalių kolegos. Vadinasi, kainas turime labai mažas. Be to, Rusijos ambicijos nepirkti kai kurių europietiškų prekių, tarp kurių pakliuvo ir daržovės, mums uždarė daugybę kelių. Mes negalime daržovių ne tik parduoti rusams, bet net per Rusiją jų pervežti į kitas šalis. Kas iš to, kad turiu galiojančias sutartis su Rusijos supirkėjais, kas iš to, kad sulaukiu pasiūlymų iš Azerbaidžano? Daržovės lieka Lietuvoj. Tik nedidelę dalį kopūstų kol kas išvežėm į Estiją. Buvo valdžios pasiūlymas užarti kopūstus bei morkas, tačiau rankos nekyla tai padaryti, kai nuo ankstyvo pavasario ir visą vasarą auginom kuo gausesnį derlių. Dabar „Maisto bankui“ parduodu kopūstus, už kilogramą gaudamas po 20 centų, kai jų užauginimo savikaina siekia 23 centus. Akivaizdu, kad dirbome nuostolingai“, – nelinksmas tiesas dėstė V. Girdzijauskas. Jam itin sunku buvo susitaikyti ir su tuo, kad praėjusią savaitę teko atleisti bemaž trečdalį darbuotojų: „Iki šiol mano ūkyje dirbo 75 darbuotojai, dabar liko maždaug penkiasdešimt. Negaliu laikyti žmonių be darbo ir klimpti į skolas. Visada noriu, kad mano ūkio darbuotojai turėtų kokybiškas ir geras darbo sąlygas bei galėtų normaliai užsidirbti.“
V. Girdzijauskas jau keleri metai augina po 130 hektarų bulvių, apie 100 hektarų kopūstų, 40 hektarų burokėlių ir 20 hektarų morkų. Šįmet lančiūnaviškio ūkyje prekinių bulvių užderėjo apie 50 tonų iš hektaro, kopūstų nuo 40 iki 80 tonų, burokėlių apie 60 tonų, o morkų per 80 tonų. „Derlius puikus, tad norisi, kad atsirastų galimybių jį parduoti. Juk ne už kalnų ir pasiruošimas kitiems metams. Reikia galvoti, kur, kiek ir ko sodinti. Jei naujų pardavimo nišų neatsiras, teks mažinti daržovių plotus“, – svarstė patyręs daržininkas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.