Pasitikdama svečius šimtametė ravėjo gėlynus

0

Turbūt Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius tarp kolegų gali drąsiai girtis, kad vadovauja ilgaamžių žmonių kraštui.

J. Grincevičienė jau penktoji šimtametė, kurią šįmet sveikino rajono meras Saulius Grinkevičius.

S. Grinkevičius šįmet pasveikino jau penktąją šimto metų sulaukusią kraštietę. Pastarąjį kartą pasidžiaugti ilgu nugyventu gyvenimu S. Grinkevičius vyko į Josvainių seniūnijoje atokiame kaime su vaikais vasarojančią Juzę Grincevičienę.

Garbingą svečią senolė nustebino žvalumu – laukdama, kol meras atvažiuos močiutė spėjo nuravėti namą puošiantį gėlyną.

J. Grincevičienė neslepia, kad gyvenimas jos nelepino. Visą gyvenimą praleido kaime, ilgus metus sunkiai dirbo fermose, slėgė nepriteklius, o dar su vyru Vladislavu augino aštuonis vaikus. Garbaus jubiliejaus sulaukusi moteris net nustebo, kai vaikai pradėjo ruošti gimtadienio šventę. Ji net perklausė dukrų, ar tikrai jai jau šimtas metų. „Šiaip mama tikrai labai šauni, turi noro ir įvairius darbus dirbti, noriai skaito knygas, žiūri televizorių, seka naujienas, vis į rankas paima nėrimo vąšelį ir neria staltiesėles. Tik klausa jau kuris laikas sutrikusi. Mes jai dėkingi už meilę ir rūpestį“, – vienas per kitą gražiais žodžiais mamą gyrę Juzės Grincevičienės sūnūs.

Šimtametė svečiams suskubo parodyti, kad puikiai neria vąšeliu.

Šimtąjį gimtadienį J. Grincevičienė pasitiko būdama labai turtinga. Ją sveikino visi aštuoni vaikai, septyniolika anūkų, dvidešimt keturi proanūkiai ir net šeši proproanūkiai. „Labai džiaugiuosi, kad visi mano vaikai sveiki. Septyni gyvena Lietuvoje, tik vienas šaknis po tarnybos armijoje įleido Estijoje. Gaila, kad pati savimi nebegaliu pasirūpinti, bet turiu rūpestingus vaikus, tai taip ir gyvenu keliaudama iš vienų namų į kitus, o vasaromis sugrįžtu į savo sodybą. Čia mielai laiką leidžia ir kažkuris iš mano vaikų“, – pasakojo šimtametė.

Senolės artimieji neretai kartu su ja pakalba apie praeitį, nes močiutė labai gerai meną savo jaunystę ir vėlesnio gyvenimo laikus. „Daug ko gyvenime teko matyti. Juk gyvenome pamiškėje. Į mūsų namus užsukdavo ir partizanai, ir stribai. Galiu tik džiaugtis, kad ir vieni, ir kiti buvo gana gailestingi: pamatę didelę šeimyną mūsų neskriausdavo“, – prisiminimais dalijosi J. Grincevičienė.

J. Grincevičienės ilgaamžiškumo paslaptis – sunkus darbas, nepritekliai ir artimųjų meilė.

O šimtametės vaikai išdavė paslaptį, kad būdami vaikai labiausiai laukdavo, kad mama išvirtų cepelinų. „Mama pati labai mėgdavo bulvinius patiekalus. Jai patikdavo namų kronyje kepti kugelį, o mums džiaugsmas būdavo cepelinai. Bet pagalvokit, kiek reikėjo triūsti, kol tokiai šeimynai priskusdavai bulvių, vėliau jas rankomis tarka sutarkuodavai ir privirdavai cepelinų. Kai paaugome, mes patys siūlydavomės padėti, bet pradžių pradžia tikrai nebuvo lengva“, – sakė šimtametės sūnūs.

J. Grincevičienė aplinkinius žavėjo darbštumu. Ji namuose turėjo stakles ir garsėjo kaip puiki audėja, o pati neslepia, kad jos hobis buvo šokiai.

„Dabartiniu gyvenimu tikrai nesiskųsčiau, jei neturėčiau problemų su klausa. Kartais ant savęs net supykstu, kad negirdžiu, ką aplinkiniai šneka“, – šypsojosi šimtametė.

Leave A Reply