„Pasiruošt! Dėmesio! Marš!”

Kai termometro stulpelis pakyla gerokai aukščiau nulio, o dienos tampa ilgesnės, dauguma mūsų pajaučiame norą išeiti laukan ir fiziškai pajudėti.

Bėgimui svarbu ir tinkama apranga, ir avalynė.

Vieniems užtenka ūkio darbų, o štai kiti renkasi sportą. Viena populiaresnių sporto šakų Kėdainiuose – bėgimas. Tai tarsi grandininė reakcija: pamačius bėgantįjį, kyla noras ir pačiam pabandyti. Tačiau bėgimas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nėra labai paprasta veikla. Nepaisant to, jog reikia nusimanyti apie aprangą, būtina žinoti pagrindines taisykles.

Apie taisyklingą bėgiojimą pasakojo Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas Tomas Matulis.

„Pirmiausia žmogus turi norėti tuo užsiimti“, – sakė T. Matulis. Anot jo, motyvuoti save galima įvairiai: vieni nori numesti svorio, kitiems stinga sportinio azarto ir emocijų, treti tiesiog palaiko kompaniją. Tačiau noras išbėgti antrąsyk gali ir neateiti, jeigu nepaisysite esminių taisyklių ir „laužysite“ save. Taigi pirmas žingsnis — tinkamos aprangos pasirinkimas. Kūno kultūros mokytojas vieną klaidų įvardina netinkamos avalynės pasirinkimą: ji turi būti specializuota, patogi, o drabužiai — nevaržantys judesių ir pagaminti iš medžiagos, kuri leidžia kūnui kvėpuoti. Antras žingsnis — apšilimas. Rekomenduotina atlikti tempimo pratimus visoms raumenų grupėms ir lengvus fizinius pratimus (rankų sukimas, liemens sukimas, pasilankstymas, kojų mankšta). Tiesa, prieš išbėgant reikia pasirinkti tinkamą sportui vietą: „Kad nebūtų automobilių eismo ar kitokių kliūčių. Saugiausia stadione“. Vilkint tinkamą aprangą ir pasirinkus vietą sportui, belieka imtis veiksmų. Neretas mūsų užsibrėžiame nubėgti kuo daugiau, tačiau savo galimybių neįvertinimas — dar viena esminė klaida, kurią įvardija mokytojas T. Matulis. Iš pradžių bėgama lėtai, vėliau randamas optimalus greitis. „Pėdą bėgant taisyklingiausia būtų statyti nuo priekinės pėdos dalies, kvėpavimas bėgant rekomenduojamas per nosį, nors tai nėra įprasta pradedantiesiems bėgikams. Rankos lengvai sulenktos per alkūnes, atpalaiduotos, juda laisvai pirmyn, atgal“, – patarė mokytojas Tomas. Tačiau jeigu bėgimas nėra mėgstamiausia jūsų sporto šaka, yra ir kitų alternatyvų : plaukimas, šokinėjimas per virvutę. Tiesa, atlikdami bet kokį fizinį darbą netenkame daug skysčių, todėl patartina juos atstatyti geriant mineralų praturtintą vandenį.

Į klausimą, ar sportas — vienintelis kelias jaustis sveikam, T. Matulis vienareikšmiško atsakymo nepateikia: „Tai priklauso nuo žmogaus požiūrio. Vienam gali atrodyti sveika sėdėti ir žiūrėti televizorių, o kitas jausis sveikas nevalgydamas mėsos. Sportas nėra šimtaprocentinė sveikata : pasitaiko sužeidimų, patempimų. Tačiau neabejoju, kad fizinis aktyvumas padeda išlikti sveikesniu ir žvalesniu“.

Julija Mackevičiūtė