Pasipiktinimas auga: grasina streikais

2

Šalies Vyriausybėje brandinama mokesčių reforma piktina ūkininkus. Žemdirbiai teigia, kad tikėjosi gerokai daugiau iš dabartinių valdančiųjų, bet jų pasiūlymai verčia abejoti, ar tikrai Lietuvai reikalingas žemės ūkis. Lengvai pasiduoti ir atsisakyti lengvatų ūkininkai neketina, o prireikus tvirtina streikuosiantys.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas: „Dabar ne laikas naikinti lengvatas ūkininkams“.

„Dabar labai plačiai eskaluojama tema, kad ūkininkai kažkokie veltėdžiai, bet kodėl niekas tada nesiveržia į tą kaimą, jeigu čia taip paprasta? Net mūsų vaikai nenori likti ūkininkauti. Ūkininkai moka visus mokesčius, kuriuos jie yra įpareigoti mokėti. Ir moka jų nemažai, o lengvatų, palyginus su kitais verslininkais, turi labai nedaug“, – teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Netektų lengvatų
Birželio 16 dieną Kėdainių rajone vyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdis, kuriame tartasi dėl daug ginčų visuomenėje keliančio Vyriausybės pasiūlymo tobulinti mokesčių ir socialinę sistemą. Žemdirbiai neigiamai vertina Vyriausybės siūlymą nuo 2018 metų atsisakyti mokestinių lengvatų žemės ūkiui.
Pirmiausia siūloma atsisakyti lengvatinio 5 proc. tarifo, kuriuo apmokestinamas žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelnas. Pokyčiai taip pat lauktų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurie dabar yra atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo. Jų pajamos būtų apmokestintos bendra tvarka ir taikant bendrą 15 proc. GPM tarifą.


Kai 87 procentai ūkininkų dirba be pelno, išgyvena iš Europos Sąjungos ar išmokų, ne laikas didinti mokesčius.


Ūkininkams padidėtų ir socialinio draudimo įmokos. Šiuo metu ūkininkams galioja socialinių įmokų „lubos“ – 7 vidutiniai darbo užmokesčiai. Vyriausybė siūlo suvienodinti įmokas visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, įskaitant ir ūkininkus: jie mokėtų socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, visiems nustatant vienodas socialinio draudimo įmokų „lubas“ – 28 vidutinius darbo užmokesčius per metus.
Taip pat siūloma siaurinti lengvatinį akcizų tarifą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, nuo 21 iki 56 eurų už 1000 litrų. Ūkininkai skaičiuoja, kad tokiu atveju 1 litro kuro kaina jiems išaugtų 4 centais.

Priklausomi nuo Dievo ir valdžios
Pasak prezidiumo posėdyje dalyvavusios Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanės prof. dr. Astridos Miceikienės, jeigu dabar smulkūs ūkiai ar tie, kurie nėra PVM mokėtojai, yra atleisti nuo GPM deklaravimo, tai nuo kitų metų siūloma, jog visi įregistravusieji ūkininko ūkį deklaruotų savo pajamas. Lieka grėsmė, jog smulkūs ūkiai papildomai būtų apkrauti mokestine našta, nes apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas būtų priversti tvarkyti apskaitą.
„Galima paminėti, jog 2015 m. Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, tik apie 12 tūkst. ūkininkų dirbo pelningai. Ūkininkų ūkio registro duomenimis, šių metų sausio 1 d. buvo užregistruoti 122 610 ūkininkų ūkiai“, – posėdyje kalbėjo prof. dr. A. Miceikienė.
Ūkininkai apsisprendė siekti, kad žemės ūkiui nebūtų keičiami jokie mokesčiai. Jau antradienį dėl to drauge su kitų organizacijų lyderiais bus einama tartis su valdžios atstovais.
„Trečiadienį lankysimės Seimo Kaimo reikalų komitete. Žiūrėsim, ką nuspręsim, jeigu neatsisakys planų panaikinti mokesčių lengvatas – kviesime valdžią į žemdirbių suvažiavimą, o jei ir tai nepadės, rengsime streiką. Tos lengvatos yra visoje Europoje, visur žemės ūkis remiamas, nes tai verslas po atviru dangumi, priklausantis nuo Dievo ir nuo valdžios“, – sakė J. Talmantas.

Naikinti lengvatas – ne laikas
Pasak jo, dabar ne laikas naikinti lengvatas, nes ūkininkams ir taip sunku.
„Visame pasaulyje supirkimo kainos krenta, o sąnaudos – auga. Žirklės yra didžiulės. Per dvejus metus bendrosios augalininkystės ūkių pajamos sumažėjo 47 procentais, pieno ūkių – 20 procentų ir mažėja toliau. Kai 87 procentai ūkininkų dirba be pelno, išgyvena iš Europos Sąjungos ar išmokų, ne laikas didinti mokesčius. Kas jiems liks – pasitraukti iš žemės ūkio gamybos, neatsiskaičius su bankais bankrutuoti, ar, neįvykdžius įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentūrai, grąžinti ES paramą?“ – piktinosi ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Jam pritaria ir kiti mūsų krašto ūkininkai. Bulvių ir kitų daržovių augintojo Sauliaus Dambrausko nuomone, pirma apskritai reikia sutvarkyti ūkininkus liečiančią įstatyminę bazę, apibrėžti, kas yra ūkininkas ir jo veikla.
„Šiandien ūkininkas – nei fizinis, nei juridinis asmuo, mokesčiai painūs, niekas jų iki galo nesupranta. Nesakau, kad mums yra labai blogai, mokėsime, jei reikės, bet pirmiausia reikėtų išspręsti didesnes valstybės problemas, pavyzdžiui, sutvarkyti viešuosius pirkimus, štai čia galima sutaupyti“, – mano ūkininkas. Jo nuomone, pirma reikėtų suvienodinti išmokas mūsų žemdirbiams su kitomis ES šalimis, o paskui galvoti apie mokesčių didinimą.
Tą patį pabrėžė ir ūkininkas Algimantas Kižauskas, kuris teigė, kad Lietuvos žemdirbiai negauna tokių didelių išmokų, kaip, pavyzdžiui, Austrijos ar Šveicarijos ūkininkai. „O mokesčius nori prilyginti kaip tose šalyse, kuriose išmokos daug didesnės“, – kalbėjo pašnekovas.

2 komentarai

  1. Lietuvis on

    Vargšai ūkininkai, kaip man jų gaila, taip sunku jiems. Tokios pajamos mažos, o tokios pilys stovi, automobiliai nauji, ilsisi egzotiškuose kraštuose. Vargšai mūsų ūkininkai.

Leave A Reply