Pačių įvairiausių spalvų, simbolių bei formų pirštines jau galima apžiūrėti Tradicinių amatų centre Arnetų name atidarytoje parodoje „Tradicinės Pasvalio krašto pirštinės“. Visi mezginiai atkeliavo iš Pasvalio krašto, o juos surinko ir parodai parengė Lina Bartašienė.

L. Bartašienė į Kėdainius atvežė tradicinių Pasvalio karšto pirštinių parodą, kurią jau dabar galima apžiūrėti Arnetų name.

„Nesu nei istorikė, nei tyrinėtoja, esu paprasta mezgėja. Kaip kilo idėja parengti pirštinių parodą? Prieš dešimtmetį, eidama gatve Pasvalyje, pamačiau senolius su dailiomis megztomis pirštinėmis ir tąsyk pagalvojau: ar dar esame išlaikę bei ar apskritai žinome mūsų tradicinius mezgimo raštus, jų simboliką? Šie klausimai mane paskatino pradėti domėtis pirštinėmis, jas rinkti bei pačiai pagal senuosius Pasvalio krašte mėgtus raštus megzti pirštines“, – šypsojosi pašnekovė.
Tad jau daugiau nei dešimtmetį moteris su užsidegimu ne tik pati mezga, bet ir ekspedicijų metu renka mezgimo raštus, mezginius. Pasak moters, Pasvalio kraštas yra prie pat Latvijos, tad šių abiejų kraštų raštai labai persipina. Plonas siūlas, smulkus raštas, ramios, sodrios spalvos – tai išskiria šio krašto mezginius iš kitų Lietuvos regionų.
„Pasvalio krašto pirštinės nėra labai spalvingos, dominuoja juoda, žalia, balta, raudona, mėlyna spalvos, jos nėra labai ryškios. Nuo pirštinių rašto priklauso, kiek truks jas nusimegzti – pavyzdžiui, trijų–keturių spalvų, įmantraus rašto pirštinių porą gali tekti megzti iki kelių mėnesių. Pirštinės dažniausiai megztos plonais siūlais bei plonais virbalais. Tokiu būdu numegztos pirštinės buvo ilgaamžiškesnės“, – pasakojo L. Bartašienė.
Parodoje Arnetų name eksponuojamos pirštinės, remiantis senaisiais raštais, yra numegztos pačios parodos autorės, kitos surinktos iš vietinių gyventojų – vieni jų savo pirštines padovanojo, kitas moteris pirko Pasvalio turgelyje.
Pasak moters, ji mezgimu susidomėjo būdama dar pradinėse klasėse. Jai pirmąsias mezgimo žinias bei pradmenis suteikė… jos pradinių klasių auklėtojas.
„Jis mane pamokė, kaip reikia laikyti virbalus, pagrindinių mezgimo raštų. Mokytojas labai skatino mane domėtis šiuo užsiėmimu. Mano pačios mama irgi užsiiminėjo rankdarbiais – tiesa, ji siuvinėjo, nemezgė“, – sakė parodos autorė.
L. Bartašienė atsidūsta teigdama, kad mezgėjų Pasvalio krašte nėra labai daug, tačiau ji teigė besidžiaugianti, kad iki šiol dar yra babyčių, pas kurias pašnekovė važiuoja semtis mezgimo subtilybių, mat kiekviena močiutė turi savo braižą, savas mezgimo subtilybes.
Atvykusi viešnia su kėdainietėmis taip pat pasidalino savo mezgimo žiniomis, pasidalino patirtimi.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.