Paniręs į tapybos erdves

Jaunas, talentingas, įkvėpimo besisemiantis iš žymių baroko, renesanso, taip pat ir modernizmo laikų tapytojų – toks yra kėdainietis, „Ryto“ progimnazijos septintos klasės mokinys Gytis Sarapinas.

Paniręs į meno erdves – toks yra jaunasis tapytojas Gytis. Vaikinas nemažai laiko praleidžia ne tik tapydamas, bet ir domėdamasis žymiais ir iškiliais menininkais – Rafaeliu, Da Vinčiu, S. Dali, Pikaso…

Jis, norėdamas visiškai atsiduoti savo mėgstamai veiklai, yra įsikūręs ir kūrybines dirtuvėles. Kukli daugiabučio namo rūsyje įrengta patalpa padeda jam ne tik susikaupti, bet ir primena, kad dauguma didžiųjų menininkų savo kūrybinį kelią pradėjo nuo nieko.

Į Dailės mokyklą – paskatintas tėvų
„Stoti į Kėdainių dailės mokyklą ir mokytis dailės nusprendžiau paskatintas tėvų. Jie, pamatę mano pirmuosius darbelius (tai buvo vaikams skirtų knygelių iliustracijų kopijos), neabejojo, kad man čia seksis. Mane labai skatino kurti ir Dailės mokykloje – iki šiol šiltai bendrauju su labai gera mokytoja Irina Dima, kuri matė mano talentą, visokeriopai mane skatino dirbti. Man pačiam buvo labai įdomu, todėl daug dirbau, domėjausi papildomai“, – sakė vaikinas. Jis pridūrė, kad Dailės mokykloje dirba daug nuostabių, savo darbą išmanančių mokytojų, iš kurių mokytis yra vienas malonumas.
„Buvau nuolat skatinamas, be to, dirbau papildomai, tad pavyko pristatyti pirmąją personalinę darbų parodą. Tikiuosi, kad ir ateityje dar pavyks atidaryti ne vieną“, – sakė jaunasis kūrėjas.

Domėjimosi sritis – ne tik tapyba
Kiek anksčiau Gytis dažniau užsiiminėjo tapyba, tačiau dabar, kaip prisipažino pats, nori plėsti domėjimosi lauką, tad taiko ir tarpusavyje derina įvairias dailės technikas.
„Reikia išbandyti save su įvairiomis technikomis. Nemanau, kad verta dirbti vien tik su tapyba – tada gali būti sunku atrasti save. Gal aš tapyboje esu talentingesnis, bet man gerai sekasi ir piešimas, dabar bandau raižyti graviūras. Tuo, kas man įdomu, domiuosi papildomai, žiūriu į žymių meistrų darbus“, – sakė Gytis. Paklaustas, kokiais žymiais kūrėjais žavisi, vaikinas vardija bene žymiausius visų laikų tapytojus: Pikaso, S. Dali, taip pat ir Rafaelis, Da Vinčis. „Žaviuosi tiek abstraktaus meno dailininkais, tiek ir klasikinės tapybos atstovais“, – tikina jis.

„Man visos spalvos yra gražios. Į tinkamą vietą įkomponuota spalva gali visiškai pakeisti paveikslą. Aš į paletę suspaudžiu visas spalvas, maišau ir žiūriu, improvizuoju“, – sakė Gytis.

Įkvepia kitų dailininkų pavyzdys
Vaikinas specialiai tam, kad galėtų ramiai kurti, yra įsirengęs kūrybines dirbtuves namo rūsyje. Patalpa nors ir maža, tačiau jauki. Joje daug Gyčio kurtų ne tik tapybos, bet ir kitokia technika atliktų darbų.
„Čia mano kampelis, kuriame galiu kurti. O ir namai kiek patuštėjo nuo mano darbų, mat dalį jų perkėliau čia“, – pasakojo jis.
Pasak Gyčio, jis specialiai nelaukiąs, kada ateis įkvėpimas.
„Mane įkvepia tuščia drobė – jei bus tuščia drobė, teptukai ir dažai, įkvėpimas atsiras iš niekur. Tada Mūza ateina visai netikėtai. Be to, mane skatina kurti kitų dailininkų pavyzdys – tų, kurie, pradėję nuo nieko, išgarsėjo ir jų darbai iki šios dienos yra verti milijonų. Jie savo laiku sukūrė tai, ko pasaulis, žmonės iki tol nematė. Su tuo netikėtumu jie išgarsėjo. Todėl ir aš bandau kažką tokio padaryti. Noriu ir aš sukurti tai, ko žmonės iki šiol nėra matę“, – šypsojosi Gytis.

Domisi ir sakraliniu menu
Kasdien vaikinas kūrybai skiria nemažai laiko. Žinoma, būna periodų, kai kurti visai nesinori, tačiau būna metas, kai kūryba liejasi per kraštus. „Kūrybai laiko skiriu išties nemažai. Žinoma, laiko skiriu ir mokslams progimnazijoje, taip pat ir Dailės mokykloje. Paruošęs namų darbus laisvalaikį mėgstu leisti kurdamas“, – sakė jaunuolis.
Jis pridūrė, kad buvo susidomėjęs ir sakraliniu menu. „Esu pradėjęs kurti kelis paveikslus – pavyzdį ėmiau iš Rafaelio. Beveik baigiau tapyti savo pirmąją Madoną su kūdikiu ant rankų – liko visai nedaug iki pabaigos“, – sakė jis.

Kūrybai ribų nėra
Gytis prisipažino, kad kurdamas savęs neriboja – nei paveikslo dydžiu, nei koloritu. „Manęs paveikslo dydis neriboja – pavyzdžiui, abstrakčiam darbui imu kuo didesnę drobę, kad kuo labiau save išreikščiau, kad kuo labiau matytųsi potėpis, kontūrai. O klasikiniam paveikslui imu mažesnę drobę, mat ant mažesnių labiau atsispindi švelnumas, kūno bruožai, veidas. Ant kuo mažesnio paveikslo formato yra tapoma, tuo labiau susikoncentruoja žvilgsnis į vieną konkrečią vietą, objektą“, – sakė jis ir pridūrė, kad neturi vienos spalvos, kurią mėgtų ir savo paveiksluose naudotų dažniausiai.
„Man visos spalvos yra gražios. Į tinkamą vietą įkomponuota spalva gali visiškai pakeisti paveikslą. Aš į paletę suspaudžiu visas spalvas, maišau ir žiūriu, improvizuoju“, – sakė Gytis.

Ateitį sieja su daile
Kūrybiškas jaunuolis kuria ne tik paveikslus – jam nesvetima estetika, tad grožio jis ieško visur. Per šventes šeimos stalas visada būna skoningai papuoštas, serviruotas.
„Viskas išeina savaime, tam nededu daug pastangų. Man tai yra tiesiog malonumas“, – šyptelėjo jis. Paklaustas apie ateitį, jis tikino dar per daug negalvojas, ką veiks pabaigęs mokslus mokykloje, tačiau yra įsitikinęs šimtu procentu, kad savo ateitį sies tik su daile, su kūryba.