Paminėjo rusų Naujuosius metus ir susipažino su išskirtine asmenybe

0

Praėjusį šeštadienį Kėdainių daugiakultūriame centre Kėdainių rusų kultūros centras „Susitikimai“ pakvietė į šventę, kurios metu rusų bendruomenė palydėjo senuosius bei pasitiko naujuosius metus. Tokia šventė organizuojama Kėdainiuose jau 21-ąjį kartą. 

Kėdainiuose viešėjusi Tatjana Michniova susirinkusiesiems perskaitė pranešimą apie rusų istoriką Nikolajų Karamziną.

Kėdainiuose viešėjusi Tatjana Michniova susirinkusiesiems perskaitė pranešimą apie rusų istoriką Nikolajų Karamziną.

Stačiatikių bendruomenė savo Naujuosius metus pasitiko sausio 14-ąją dieną. Ta proga visi Kėdainiuose gyvenantys rusų tautybės žmonės, ir ne tik, susirinko į Daugiakultūrį centrą, kuriame vyko renginys „Istorija ir istorikai“. Jis buvo skirtas žymaus Rusijos istoriko Nikolajaus Karamzino 250-osios gimimo metinėms.
Apie žymųjį istoriką susirinkusiesiems pasakojo literatūrinio A. Puškino muziejaus vadovė Tatjana Michniova.

Tikslas – vieniti bendruomenę
Pasakojimą keitė muzikiniai intarpai, kuriuos atliko solistai Natalija Krauter bei Vadim Archipov. Jie dovanojo žymiausių rusų operų arijas ir dainas.
„Visada malonu atvykti pas jus koncertuoti. Šiose erdvėse yra nuostabi akustika, tad koncertuoti ypač malonu“, – sakė akomponuotoja Irina Maslakova.
Į renginį atvyko ir Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai.
Pasak Vilijos Maksimec, Kėdainių rusų kultūros centro „Susitikimai“ vadovės, tęsiamos tokių renginių minėjimo tradicijos yra puikus būdas vienyti ir gaivinti Kėdainių krašto rusų bendruomenę. „Rusų Kėdainiuose yra, bet mes esame gana išsibarstę, todėl mūsų įstaigos vienas tikslų – žmones suburti. Žinoma, visų tikrai nepavyks, nes mes esame visi skirtingi. Kartu su rusų kultūros centru turime ir rusų šeštadieninę–sekmadieninę mokyklėlę. Taigi, dabar sujungsime abi šias veiklas – jau šią savaitę vyks renginys, kurio metu mokyklėlės vaikai koncertuos, o koncertu galės pasidžiaugti bendruomenės nariai. Vėliau bus aptariami šių metų veiklos planai“, – sakė pašnekovė.

Dėkojo savivaldybės administracijai
Pasak V. Maksimec, šiuo metu organizacijoje yra 15–20 veiklių žmonių, kurie yra aktyvūs, padeda įvairiais organizaciniais klausimais, bendradarbiauja ir yra labai bendruomeniški.
„Mes norime švęsti mūsų tradicines šventes, mes norime švęsti jas kartu, norime atgaivinti tradicijas, kurios būdingos būtent stačiatikiams. Dirbu mokytoja ir pati stengiuosi per pamokas skirti daug dėmesio rusų tradicijoms, papasakoti, kuo jos skiriasi ir kuo jos panašios į katalikų. Juk visi mes esame krikščionys!“ – kalbėjo ji.
„Tradiciškai kasmet kartu paminėti mūsų šventes pasikviečiame ir svečių. Džiugu, kad šįkart susirinkusieji turėjo progą susipažinti su iškiliu rusų istoriku, pasiklausyti geros muzikos. Tikiu, kad visi turiningai ir gražiai praleido laiką. Taip pat labai noriu padėkoti mūsų miesto administracijai, kurie mus labai palaiko. Kiek kartų teko kreiptis pagalbos, visada, pagal galimybes, jos sulaukdavau. Palaikymas milžiniškas, ačiū jiems labai“, – padėkos žodžius išsakė V. Maksimec.

Apie istoriką Nikolajų Karamziną
Nikolajus Karamzinas (1766–1826) – rusų rašytojas ir istorikas. Gimė Simbirsko gubernijoje, Michailovkos kaime, 1766 m. gruodžio mėn. 12 d. karininko šeimoje. Mokėsi privačiai, tarnavo kariuomenėje. 1785 m. persikėlė į Maskvą, suartėjo su masonais. 1789 m. išvyko į ilgą kelionę po Europą, kurią aprašė keliautojo laiškuose. Grįžęs įsteigė „Moskovskij žurnal“ („Maskvos žurnalą“), kuris ėjo nuo 1791 iki 1792 m. Tai buvo literatūrinis žurnalas, kuriame spausdino rusų ir užsienio valstybių autoriai. Apysaka „Vargšė Liza“ („Бедная Лиза“ ) 1792 m. išgarsino N. Karamzino kaip rašytojo vardą. Jo knyga išlaisvino rusišką žodį iš cerkvinių kanonų ir tapo sentimentalių romanų pradininke. Po to N. Karamzinas pradėjo domėtis Rusijos istorija. 1802 m. įsteigė laikraštį „Vestnik Evropi“ („Europos žinios“), kuris ėjo iki 1831 m. 1804 m. pasitraukė iš žurnalo redaktoriaus posto ir perėjo dirbti į imperatoriaus istoriografo pareigas, kurias užėmė iki pat mirties. Kūrė „Rusijos valstybės istoriją“. Istorijos pirmasis tomas pasirodė 1816 m., o iš viso parašė 12 tomų. Jo aprašymai apėmė Rusijos senovę iki 17 amžiaus. Kartu N. Karamzinas ruošė „Senosios ir Naujosios Rusijos aprašą“, kur kritiškai vertino Rusijos carų veiklą. N. Karamzino įsteigtasis žurnalas propagavo Vakarų Europos šalių filosofų mintis, laisvino Rusijos žodį ir istoriją iš obskurantizmo apvalkalo.
Mirė Karamzinas Nikolajus Michailovičius Peterburge 1826 m. birželio mėn. 3 d.

Leave A Reply