Pagiriečiai džiaugiasi atgimusia varpine

0
Kad projektas būtų įgyvendintas labiausiai rūpinosi Daiva Noreikienė (kairėje) ir Vanda Poderienė.

Kad projektas būtų įgyvendintas labiausiai rūpinosi Daiva Noreikienė (kairėje) ir Vanda Poderienė.

„Labai džiaugiamės, kad mūsų senoji varpinė, menanti turtingą ir skaudžią miestelio istoriją, prikelta naujam gyvenimui. Visas kaimas pritarė projektui, kad būtų sutvarkytas būtent šis statinys“, – sakė Pagirių bendruomenės pirmininkė Daiva Noreikienė.

Varpinės atnaujinimui ir istorinės ekspozicijos parengimui pagiriečiai panaudojo arti 220 tūkstančių litų. Didžioji dalis lėšų skirta iš Kėdainių rajono vietos veiklos grupės parengtos strategijos investicijų fondo, o maždaug trylika tūkstančių skyrė rajono savivaldybė.

Varpinėje – žvilgsnis į praeitį

„Varpinė atlaikė visas negandas, tad ją išsaugoti mums labai svarbu. Ilgai galvojome, kaip ją reikėtų išnaudoti. Nutarėme miestelio simbolį paskirti istorijai. Pirmajame aukšte pateikiame informaciją apie senuosius Pagirius, antrajame – parengta etnografinė ekspozicija, trečiajame prisimename žymius kraštiečius, ketvirtajame pagerbiame mokyklą, o viršuje įrengta apžvalgos aikštelė. Visą informaciją surinkti ir pateikti padėjo aktyvi mūsų miestelio bendruomenės narė ir krašto istorijos puoselėtoja Rita Mockienė. Ji keletą mėnesių rinko ir dėliojo medžiagą, kad vėliau ja galėtume pasidalinti su kitais“, – sakė D. Noreikienė.

Gyvenimu rūpinasi patys

Pagiriečiai gana vieninga bendruomenė. Jie aktyvūs įvairių projektų dalyviai, tačiau daug gerų ir prasmingų darbų nuveikia net niekieno neremiami. Pasak D. Noreikienės, miestelio žmonės nori gyventi gražiai, įdomiai ir prasmingai. „Bendruomenės aktyvas dažnai renkasi ir planuoja įvairią veiklą. Vėliau tie planai netrunka pagauti pagreitį ir būna įgyvendinti. Kadangi turime gražų parką, ėmėmės jo tvarkymo. Savo jėgomis ir pagiriečių pastangomis parkas keičiasi tiesiog akyse, o visai neseniai tvenkinyje atstatė buvusį tiltelį. Už tai ačiū visiems, kas padėjo tai padaryti. Daug dirbame ir su jaunimu. Vaikams sugalvojame visokių veiklų, kad jie kuo turiningiau leistų laiką. Pernai džiaugėmės kūrybinėmis dirbtuvėmis, šįmet taip pat galvojame, kad kokiu projektu paįvairinsime kasdienybę. Labai norime miestelio centre įrengti sūpynes. To pageidavo bendruomenė, tad mums belieka tokį norą išpildyti“, – sakė D. Noreikienė.

Turi ką prisiminti

Ant Rudekšnos upelio įsikūrę Pagiriai – antrasis pagal dydį Šėtos seniūnijos miestelis, 2011 metais atšventęs savo 385 metų sukaktį. Vietovės vardas kilęs nuo girios – greičiausiai įsikūrusi gyvenvietė buvo girios pakraštyje.  Pirmoji  istoriniuose šaltiniuose konkreti data, susijusi su Pagiriais – 1626 metai, kai broliai grafai Gabrielius ir Kristupas Bialozorai pastatė Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčią. 1781 metais prie Pagirių bažnyčios veikė parapinė mokykla, kurioje mokėsi 26 vaikai.

Pagiriai minimi spaudos draudimo laike – už lietuviškos spaudos laikymą Pagirių gyventojai J. Martikonis, S. Trumpauskas ir P. Urbutis buvo pasodinti į carinės Rusijos kalėjimus.

Varpinės atgimimo norėjo visa Pagirių bendruomenė.

Varpinės atgimimo norėjo visa Pagirių bendruomenė.

Ypač pagiriečiai pasižymėjo Lietuvos Nepriklausomybės kovų su bolševikais metu. 1919 metais iš Rusijos grįžęs karininkas Julijonas Reikala Šėtoje suorganizavo 400 savanorių būrį. Pagiriečių dalinys įsigijo vėliavą su Vyčio ženklu ir Aušros vartų Dievo Motinos paveikslu, kurią pašventino Šėtos klebonas J. Tilvytis. Šis būrys su bolševikais kovojo Ukmergės ir Kėdainių apskrityse ir išvadavo Siesikus, Vadoklius ir kitas vietoves. Pagiriai kurį laiką ėjo iš rankų į rankas, bet 1919 m. balandžio 26 d. jie buvo galutinai išvaduoti.

Nepriklausomybės metais Pagiriai priklausė Ukmergės apskričiai ir buvo valsčiaus centras. 1923 metais miestelyje gyveno 424 gyventojai. Pagiriuose buvo penkios parduotuvės ir sinagoga, policijos nuovada, paštas, vaistinė, kooperatyvas „Ąžuolas“, malūnas, veikė pradinė mokykla.

1941 metais naciai iš Pagirių miestelio išvežė į Ukmergę apie 100 žydų, ten jie visi buvo nužudyti. 1944 metais traukiantis vokiečių kariuomenei Pagirių miestelis buvo sudegintas – liko tik keli pastatai ir varpinė, kurios sienos ir dabar mena buvusius mūšius.

Leave A Reply