Niekada negali žinoti, kada ir kokia linkme gali pasisukti gyvenimas – vieną rytą gali atsibusti ir be namų, ir be artimųjų, ir be pinigų kišenėje. O jei dar ir ligos užpuolė… 

Samarietė Laimutė Mockienė kasdien rūpinasi, kad atėję į valgyklą vargdieniai gautų šilto ir sotaus maisto.

Samarietė Laimutė Mockienė kasdien rūpinasi, kad atėję į valgyklą vargdieniai gautų šilto ir sotaus maisto.

Tokiems mūsų krašte gyvenantiems ir į didelę bėdą patekusiems žmonėms į pagalbą skuba Kėdainių samariečiai. Tačiau net ir pačias gailestingiausias samariečių širdis žeidžia piktų žmonių komentarai, esą dar klausimas, ar tikrai visa iš geradarių aukotojų gauta parama yra tikrai išdalinama stokojantiesiems.
Šiltu maistu maitina kasdien
Prieš gerą mėnesį duris atvėrusi samariečių valgykla (įsikūrusi Sodų gatvė 22, Kėdainiai) kasdien darbo dienomis pamaitina apie 20 žmonių, dar vienam neįgaliam žmogui šiltas maistas kasdien vežamas į namus Šėtos gatvėje. „Pas mus lankosi tiek Nakvynės namų gyventojai, tiek nukreipti savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistų. Be to, turime ir „savų“ – tokie asmenys su prašymais dėl nemokamo maitinimo kreipėsi patys. Mes renkamės į posėdį ir tariamės, ar verta tokį maitinimą suteikti“, – pasakojo Laimutė Mockienė, atsakinga už maitinimo paslaugos teikimą. Savaitgaliais samariečių valgykla nedirba, tačiau draugijos nariai stengiasi kiekvienam asmeniui suruošti savaitgalinį maisto lauknešėlį.
Be artimųjų, be namų, be pinigų…
Kasdien į valgyklėlę ateina daug įvairiausių likimo išbandymų patyrusių žmonių. „Man jau 71-eri metai. Ateinu čia kasdien. Ir kasdien labai skaniai ir sočiai pavalgau. Esu be galo dėkingas samariečiams, ačiū jums“, – sakė Vytautas, Nakvynės namų gyventojas. Vienišas vyras artimųjų neturi, o jo būstas ne per seniausiai sudegė iki pamatų. Su ašaromis akyse savo gyvenimo istoriją pasakojo ir dar viena Nakvynės namų gyventoja Veronika. „Artimųjų neturiu, visą gyvenimą gyvenau su sugyventiniu, o šiam mirus jo artimieji mane iš namų išvijo. Taip likau gatvėje. Geri žmonės iškvietė man „24 valandas“. Taip atsidūriau Nakvynės namuose. Ateinu pavalgyti kasdien, man tai – didelė paspirtis. O ir valgis labai gardus ir skanus“, – sakė moteris.
Blizgantis pasaulis nepriima vargšų
„Niekas nėra apsaugotas, kad užauginti vaikai bus visą laiką šalia, nė vienas žmogus nėra apsaugotas, kad jo nepalies gaisras. Mūsų šiame iš pirmo žvilgsnio blizgančiame pasaulyje atsitinka tokių beviltiškų situacijų. Ir jų būna labai daug. Pas mus ateina vienas, neturintis už ką nusipirkti vaistų, kitas – neįperkantis drabužių, buities daiktų. Mūsų tokia sistema – visi skuba, lekia, bet nemato, kad kažkam visai šalia yra blogai“, – atsidūsta Severija Adomaitienė, Kėdainių samariečių draugijos pirmininkė. Laimei, būna ir sėkmės istorijų, kuomet, atrodo, patį dugną pasiekęs žmogus sugeba atsistoti ant kojų, susikuria gerovę ir laimingai gyvena.
Paramos sulaukia iš kitų rajonų gyventojų

Soti ir gardi sriuba – iš kėdainiečių ūkininkų užaugintų daržovių.

Soti ir gardi sriuba – iš kėdainiečių ūkininkų užaugintų daržovių.

Pasak pirmininkės, dar nėra buvę, kad atėjęs į valgyklą žmogus būtų likęs be pietų. „Tačiau nesame tikri, kad atėjusysis gaus sočius pietus. Viskas priklauso tik nuo paramos davėjų – kiek ir kokios paramos gauname, tiek ir pagaminame pietų. Tiesa, iki šiol dar nėra buvę, kad būtume vaišinę tik sriuba. Esame pagaminę ir cepelinų, zrazų, žemaičių blynų, miltinių blynelių. Duodame ir vaisių, bandelių“, – sakė bendrijos pirmininkė.
Didžiausią paramą maistu suteikia mūsų krašto ūkininkai – moterys išreiškė be galo didelį dėkingumą ūkininkams Dambrauskams, Kuprevičiams, Girdzijauskams, Kvedarams, Valevičiams, taip pat Ramunei iš Keleriškių. „Esame labai dėkingi ūkininkams. Taip pat nemažai paramos gauname iš Maisto banko, Kėdainių rajono savivaldybės. Labai maloniai stebina ir norinčiųjų likti incognito parama. Dar labiau stebina tai, kad jie – net ne vietiniai. Turime geradarių iš Jonavos, Šakių rajonų. Deja, bet mūsų vietiniai gyventojai maistą aukoja žymiai rečiau“, – kalbėjo S. Adomaitienė.
Apmaudu dėl piktų žmonių apkalbų
Abi pašnekovės teigė jaučiančios tiek liūdesį, tiek apmaudą, kai atsiranda žmonių, abejojančių, ar tikrai visa gauta parama yra išdalinama vargšams. Esą dalis jos „kažkur dingsta“. „Nereikia mums nė tos bulvės ar atvežto kopūsto. Paskaičiuokime – kasdien pamaitiname 20 žmonių, per savaitę išeina 100 porcijų. Vienos jos savikaina – 30 euro centų. Savaitei iš viso išeina 30 eurų, neskaičiuojant visų komunalinių patarnavimų, kasdienių bei kelionių į Šėtos gatvę išlaidų. O paramos gavome 500 eurų. Todėl skauda širdį, kai stengiesi padėti, o kiti tas pastangas niekina“, – kalbėjo S. Adomaitienė.
Kviečia prisijungti
Tačiau, nepaisant visko, samariečiai su užsidegimu ir optimizmu žiūri į ateitį. „Nėra Lietuvoje taip gerai išvystyto savanorystės principo, koks yra, pavyzdžiui, pas mūsų partnerius Vokietijoje. Su pastaraisiais kitą vasarą planuojame bendrą vasaros stovyklą, kurioje atostogauti galės apie 20 mūsų iš socialinės rizikos šeimų“, – sakė bendrijos pirmininkė.
Baigdamos pokalbį, moterys pakvietė visus geros valios žmones ne tik paaukoti galbūt jiems jau nereikalingų, bet dar veikiančių buities technikos prietaisų, rūbų, indų, bet ir patiems prisijungti prie Kėdainių samariečių bendrijos veiklos.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Joana

    Pasidomėjau, kokie gi tų piktų žmonių komentarai.
    Na, nepasakyčiau, kad tas kėdainiškis pareiškė kokį nors priekaištą Samariečiams arba kelia klausimą, ar ta parama tikrai išdalinama stokojantiesiems.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.