Kėdainių miesto bei aplinkinių gyvenviečių nuotekas valančių įrenginių darbas grįžta į normalų ritmą. Bendrovei „Kėdainių vandenys“ talkinusių specialistų dėka pavyko atgaivinti didelio toksiškų medžiagų kiekio nužudytus mikroorganizmus.

Merą domino ekologinė situacija

Iš atostogų grįžęs Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius pirmąją darbo dieną pradėjo susitikdamas su bendrovės „Kėdainių vandenys“ vadovu Kęstučiu Vaitkevičiumi.
Rajono vadovą domino, kaip sekasi likviduoti šios bendrovės aptarnaujamų nuotekų valymo įrenginių darbo sutrikimą. Rugpjūčio pradžioje įvykęs incidentas – pirmasis toks miesto valymo įrenginių istorijoje. Manoma, kad vandenvalos įrenginių darbas sutriko į miesto kanalizaciją kažkam nelegaliai išleidus itin didelius toksiškų chemikalų kiekius, kurie „nužudė“ nuotekas valančius mikroorganizmus.

Bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaitkevičiaus teigimu, sutrikus valymo įrenginių darbui, žala gamtai nebuvo padaryta.

Kuri mieste veikiančių įmonių įvykdė šį diversijai prilyginamą veiksmą aiškinasi teisėsauga. Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius jau anksčiau yra kreipęsis į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą bei nustatyti kaltininkus.

Padėtis stabiliai gerėja

„Iš valymo įrenginių į Nevėžį patenkantis vanduo pastebimai skaidrėja. Tai geras ženklas, rodantis, kad nuotekų išvalymo procesas vyksta vis efektyviau. Pradėjo formuotis aktyvusis dumblas, atliekas skaidančių bakterijų kolonijos“, – po susitikimo su meru sakė bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius.

Pasak savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovo, tam, kad nuotekų valymo įrenginiuose esančios bakterijos daugintųsi bei skaidytų atliekas, joms reikia oro bei maisto.

„Tačiau maisto bakterijoms reikia tiek, kiek jo reikia. O šį kartą maisto kiekis buvo ženkliai viršytas, be to, dar ir kažkokių chemikalų į nuotekų šalinimo sistemas išleista. Dėl to įvyko tai, kas įvyko“, – sakė K. Vaitkevičius.

Valymo įrenginius atgaivinti, kad jie vėl pradėtų normaliai funkcionuoti, kėdainiečiams savo konsultacijomis padėjo du mokslininkai. Jie rekomendavo biologinius preparatus, kuriais galima suaktyvinti bakterijų dauginimąsi. Taip pat į pagalbą pasitelkti specialistai iš Telšių, aptarnaujantys analogiškus nuotekų valymo įrenginius. Jie pasidalino patirtimi, kaip atstatyti biologinį skaidymo procesą po avarijos reguliuojant oro tiekimą į aktyviojo dumblo sluoksnį.

K. Vaitkevičiaus teigimu, sutrikus valymo įrenginių darbui žala gamtai nebuvo padaryta. Toje vietoje, kur į Nevėžį pateko nepilnai išvalytos miesto nuotekos, buvo pastebėta nemažai plaukiojančių žuvų. Gali būti, kad jas čia suviliojo maistinės medžiagos – laikinai padidėjęs organinių medžiagų kiekis.

Ekstremali situacija – vos sulaukus tyrimų rezultatų

Kėdainių rajone penktadienį, rugsėjo 20 dieną buvo paskelbta ekstremali situacija dėl Nevėžio upės taršos, kurią sukėlė bendrovės „Kėdainių vandenys“ nuotekų valymo įrenginių darbo sutrikimas.

Nepaprastoji padėtis paskelbta iš karto, vos tik rugsėjo 20 dieną buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento raštas apie Nevėžyje užfiksuotus taršos rodiklius. Jame konstatuota, jog naujausių tyrimų duomenimis, ištyrus upės vandens mėginius 1,3 kilometro žemiau nuotekų išleidimo vietos, fiksuota tarša organinėmis medžiagomis leidžiamas normas viršijo kiek daugiau nei 3 kartus.
Tačiau tai nėra realią, šių dienų situaciją atspindintys duomenys, nes biologinio užterštumo rodikliai paaiškėja mėginius tiriant 7 dienas. Pasak aplinkosaugininkų, tokia yra laboratorinio tyrimo metodika ir šio proceso paspartinti negalima.

Leidžiamas normas taip pat viršija į upę iš miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiami fosforo bei azoto junginių kiekiai.

Nevykusių sprendimų pasekmė

Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiai ne pirmą kartą atsiduria ne tik rajono, bet ir visos šalies dėmesio centre. Dėl netinkamai išvalomų nuotekų, kai azoto kiekis viršija leidžiamas normas Europos komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Neseniai įvykęs sutrikimas dar kartą įrodė, jog anksčiau rekonstruoti valymo įrenginiai dirba ties savo techninių galimybių riba.
Kodėl susiklostė tokia situacija? Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio teigimu – ši problema yra paveldėta. Jo vertinimu, dabartinė padėtis, kai padidėjus taršalų kiekiui ilgam sutriko valymo įrenginių darbas – buvusių rajono vadovų padarytų klaidų pasekmė.

Prieš keliolika metų modernizuojant valymo įrenginius nebuvo tinkamai įvertintas nuotekų padidėjimas ateityje, taip pat parinkta neefektyvi technologija.

„Matyt rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tokie, kokie buvo suprojektuoti. Tuometiniai vadovai manė, jog galima pasirinkti tokias technologijas, kokias pasirinko. Kodėl buvo pasirinktos tokios technologijos, kurios nėra pajėgios nemažam, nemenką pramonę turinčiam miestui, turėtų atsakyti buvę vadovai“, – sakė O. Kačiulis.

Klaidų kaina – 3,5 mln. eurų

Šias dvi priežastis – nesugebėjimą numatyti nuotekų srautų bei taršos padidėjimo ir technologines klaidas – įvardino ir neseniai Kėdainiuose viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Dėl to, padidėjus nuotekų srautams ir teršalų koncentracijai, valymo įrengimai jau nėra pajėgūs atlikti savo funkcijos. Dėl tinkamai neišvalomų nuotekų ir gamtos teršimo Europos komisija prieš Lietuvą jau yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Tam, kad Lietuvai nebūtų skirtos milijoninės baudos, o jau rekonstruotus Kėdainių valymo įrengimus teks rekonstruoti dar kartą.

Pirminiais skaičiavimais, vien investicinio projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų. Pradžioje teigta, kad iš valstybės biudžeto bus dengiama 50 proc. šios sumos, o likusią dalį – turės sumokėti Kėdainių rajono savivaldybė. Tačiau tokiai Aplinkos ministerijos pozicijai kategoriškai prieštaravo rajono meras Saulius Grinkevičius.

Mero pozicija – kategoriška

„Tokios sąlygos, kurias pradžioje siūlė Aplinkos ministerija – mums nėra priimtinos. Nes finansinė našta, kuri tektų rajono savivaldybei taptų tiesiog nepakeliama. Suprantu, jog rekonstruoti valymo įrenginius būtina, nes priešingu atveju sankcijos grėstų visai Lietuvai, tačiau vietos savivaldybei neturi būti užkraunama tokio našta. Tai mano, kaip savivaldybės vadovo, principinė pozicija, – sakė rajono meras S. Grinkevičius.

Savivaldybės vadovas tikino Aplinkos ministerijos atstovams siūlęs valstybės lėšomis finansuoti 70 proc. rekonstrukcijos projekto, kai likusius 30 proc. per pusę, lygiomis dalimis pasidalintų rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė „Kėdainių vandenys“.

 

Mikrobiologinės taršos Nevėžyje neaptikta

Danguolė Avižiuvienė, Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė

„Paskutiniai maudyklų vandens tyrimai buvo daryti nacionalinio sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriuje. Tai akredituota laboratorija, kurioje darbai vyko ir šį sezoną.
Tyrimų rezultatai atitiko visus leistinos mikrobiologinės taršos rodiklius, kurie pagal higienos normą taikomi maudykloms ir paplūdimiams.

Vienas mėginių buvo paimtas ties Pašiliais, apie 2 kilometrai žemiau nuotekų valymo įrenginių išleistuvo. Vertinant pagal du parametrus, tarša neviršijo leistinų normų. Peržiūrėjus viso sezono rezultatus, padidėjusios mikrobiologinės taršos užfiksuota nebuvo.

Trečiadienį papildomai buvo paimti nauji mėginiai Nevėžio upėje, vietose, kurios yra 0,5 kilometro aukščiau ir žemiau nuotekų išleistuvo. Tyrimų rezultatus turėtume gauti kitos savaitės viduryje, kai laboratorijoje užaugs bakterijų kolonijos. Šį kartą tyrimas atliktas ne pagal du parametrus, kaip daroma įprastai, bent pagal penkis“.

2 Responses

  1. Kodel

    Kodėl vandens teršėjas iki šiol neįvardyjamas, negi dar nežinomas?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.