Sakoma, kad nėra padėties be išeities. Bet socialinės problemos, su kuriomis susiduria senstanti ir svetimėjanti mūsų visuomenė, kartais įspraudžia į kampą ir norinčius, ir galinčius padėti.

Kėdainiuose, Lukšio gatvės 7 ir 9 daugiabučių namų bendrijoms vadovaujanti Svetlana Liubertienė dar nuo vasaros bando rasti sprendimą, kaip padėti viename iš namų gyvenančiai vienišai 87 metų amžiaus moteriai. Bėda ta, kad močiutė nemano, jog pagalba jai reikalinga.

Kaimynai ir gaili, ir nukenčia

„Į mane kreipėsi šio namo pirmojo aukšto gyventojai, kuriuos užpylė vanduo iš močiutės buto. Vos įsiprašiau, kad ji įsileistų mane į vidų. Ji nelinkusi bendrauti. Pamačiau, kad vonioje, kriauklėse nėra čiaupų, bute šiukšlynas, du katinai gyvena. Močiutė ligota, kiek supratau, serga lėtinėmis ligomis, bet įkalbėti ją apsilankyti pas gydytojus nepavyksta. Iš namų irgi neišeina, nes jau nepajėgia – vasarą sėdi balkone, o žiemą iš buto sklinda kvapai, kaimynai skundžiasi“, – apie susidariusią situaciją pasakojo namo bendrijos pirmininkė.

Paklausus, o kaip gi garbaus amžiaus močiutė maitinasi, bendrijos pirmininkė papasakojo, kad valgyti parnešanti kaimynė. Anot S. Liubertienės, ji tik mėginanti vykdyti savo, kaip bendrijos pirmininkės, pareigas – spręsti susidariusią situaciją, mat apačioje gyvenantys žmonės vandeniu buvo apipilti ne vieną kartą.

„Paskutinį kartą dėl vandens man paskambino 2 valandą nakties, patariau kviesti policiją arba „Kėdainių vandenų“ dispečerį, nes manęs ji nebeįsileidžia, o kitaip patekti neturiu teisės. Kaimynai nuėjo patys, užsuko vandenį močiutės bute. Žmonės paprasčiausiai jaučiasi šios situacijos įkaitai ir baigia netekti vilties“, – sakė moteris.

Namo bendrijos pirmininkė pagalbos kreipėsi į netoliese, kitoje gatvės pusėje įsikūrusį Kėdainių bendruomenės socialinį centrą. Šio centro darbuotojai teikia pagalbą žmonėms, atsidūrusiems panašioje situacijoje – vienišiems, senyviems, ligotiems. Įstaiga turi Pagalbos namuose padalinį, kurio vadovė Vitalija Ašakienė apsilankė močiutės bute du kartus, tačiau senolė pagalbos atsisakė.
Užfiksuoti problemą raštu, pasirašant namo gyventojams, irgi nepavyko, mat žmonės nepanoro kištis ne į savo reikalus ir dėti pastangas, kad senolės būkle pasirūpintų medikai.

„Aktuali ši problema tiems gyventojams, kurie naudojasi tuo pačiu vandens stovu, o kiti nenori įsikišti, – sakė bendrijos pirmininkė, taip pat jau baigianti nuleisti rankas. – Močiutė pagalbos nenori, tai ir trypčiojame vietoje…“

Pagalbos atsisako daug žmonių

Komentuodama šią ir panašias situacijas, Bendruomenės socialinio centro direktorė Rūta Kaupienė pabrėžė, kad gavus iš bendruomenės signalą apie senyvą žmogų, kuriam reiktų padėti tenkinti higienos, sveikatos, socialinius poreikius, reaguojama greitai – tą pačią arba kitą dieną jį aplanko įstaigos socialinė darbuotoja. Pasikalbėjusi su pačiu žmogumi, kaimynais, darbuotoja pasiūlo pagalbą ir, jei žmogus sutinka, įvertina to asmens arba šeimos socialinių paslaugų poreikį.

Užpildžius dokumentus, jie siunčiami savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir siūloma, kokios pagalbos reikėtų – namuose ar integralios.
„Jei žmogus vienišas, turi sunkią negalią, galime siūlyti integralią pagalbą. O kartais žmogui reikia tik pabendrauti, pasikonsultuoti, nuvežti jį pas medikus. Jeigu akivaizdžiai matyti, kad žmogus turi psichinės sveikatos problemų, bendraujame su Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriumi. Jei žmogus sutinka, skyriaus darbuotojai pasiūlo jam pagalbą, lankymąsi dienos centre“, – pasakojo R. Kaupienė.

Neretai, pasak direktorės, centro darbuotojai atlieka tarsi detektyvų darbą – kol pagalbą priėmęs žmogus guli slaugos skyriuje, ieškoma jo šeimos narių, kitų artimųjų. Tiesa, Konstitucijoje nurodytos pareigos rūpintis savo tėvais paiso ne visi vaikai. Nors socialiniai darbuotojai susiduria ir su labai gerais, kantriais vaikais, deja, didesnė dalis palieka senus tėvus ant valstybės pečių.
Kartu pašnekovė pastebėjo, kad psichinės sveikatos problemų turinčių įvairaus žmonių dabar daug, tarp jų daug vienišų žmonių, nuo kurių nusigręžę artimieji. „Daug žmonių atsisako pagalbos, tiesiog jų toks gyvenimo būdas. Ypač dažnai matome, kad šie žmonės nesupranta, jog jų kaupiamos šiukšlės erzina kaimynus, skleidžia kvapą, jie tiesiog slapstosi nuo pašalinių akių…“, – apgailestavo Bendruomenės centro vadovė.

Neretai tokių žmonių namuose dėl nesumokėtų mokesčių atjungta elektra, jie gyvena sunkiomis sąlygomis, tačiau pagalbos nesikreipia. „Negali nusimaudyti, į lauką neišeina, įkalinti savuose butuose, ypač – jei gyvena viršutiniuose aukštuose. Taip ir gęsta po truputį… Tačiau realybė tokia, kad žmogaus prievarta išgabenti negalima, jei jis to nenori, jei nėra agresyvus“, – pasakojo R. Kaupienė.

Prievartos mechanizmas – kraštutiniais atvejais

Visuotinį problemos mastą pripažįsta ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas Marius Stasiukonis. Pasak jo, nėra tiesioginio teisinio reglamentavimo, kaip spręsti šią socialinę bėdą, kai į ją patekęs arba ją keliantis žmogus atsisako pagalbos. Jeigu žmogus neagresyvus, nekelia tiesioginės grėsmės nei sau pačiam, nei aplinkiniams, iš karto prievartos mechanizmo įjungti negalima.

„Kiekvienas atvejis yra individualus, bet, mano nuomone, visus juos vienija visuomenės susvetimėjimas. Konstitucijoje nurodytos vaikų pareigos – gerbti tėvus bei globoti juos senatvėje, vaikai dažnai nepaiso. Kaimynai nepažįsta vieni kitų ir nesidomi, kas dedasi už uždarų durų. Juk tokia situacija, kai žmogus, pavyzdžiui, butą paverčia šiukšlynu, nesusiklosto per mėnesį, metus ar dvejus. O į mus dažnai kreipiamasi būtent dėl agresyviai, neadekvačiai besielgiančių asmenų. Vieni namuose kaupia šiukšles, kiti laiko daugybę šunų ir kačių, treti – agresyvūs kaimynų atžvilgiu, plūstasi necenzūriniais žodžiais. Visokių yra atvejų, bet jiems išspręsti – laukia ilgas kelias“, – pastebėjo pašnekovas.

Pirmiausia, ką siūlo Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas – bandyti kalbėtis geranoriškai su pačiu asmeniu ir jo artimaisiais. Jei žmogus agresyvus, elgiasi neadekvačiai ir susikalbėti su juo nepavyksta, visus pažeidimus reikėtų fiksuoti – fotografuoti, rašyti raštus policijai, prašymą Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriui. Taip pat svarbu, kad būtų vieningi ir gyventojai – nurodę problemas ir surinkę parašus, jie gali kreiptis dėl to, kad Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai arba policijos pareigūnai imtųsi prevencinių priemonių.

Kreipiasi net į teismą

„Yra ir kita išeitis – spręsti problemą civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Tam reikia gyventojų organizuotumo ir pasiryžimo bylinėtis“, – sakė M. Stasiukonis, pateikdamas keletą pavyzdžių, kaip sostinės ir Kauno daugiabučių gyventojams pavyko teismo keliu išsireikalauti, kad antisanitarinėmis sąlygomis gyvenantys kaimynai susitvarkytų ir išvalytų šiukšlėmis užverstus butus.

Pasak pašnekovo, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra akcentavęs, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja ir tam tikras savininko pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymu ar teismo sprendimu. Socialinė nuosavybės funkcija reiškia, kad savininkas, valdydamas ir naudodamas savo nuosavybę, negali pažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

„Sostinės ir laikinosios sostinės bei apeliacinių instancijų teismai padarė išvadą, kad daugiabučio gyventojas, kuris neprižiūri savo buto, jame kaupia atliekas, kurios skleidžia blogą kvapą, jų laiku nepašalina, nesitvarko ir neprižiūri bendros namo savininkų nuosavybės bei nesudaro galimybių kitiems to padaryti, savo veiksmais pažeidžia galiojantį teisinį reglamentavimą. Daugiabučio gyventojas, kaupdamas bute šiukšles, jo neprižiūrėdamas bei neleisdamas kitiems asmenims to padaryti, pažeidžia visų kitų daugiabučio namo buto savininkų teises. Iniciatyviems daugiabučių bendrijų pirmininkams pavyko teismo keliu išsireikalauti, kad antisanitarinėmis sąlygomis gyvenantys kaimynai susitvarkytų ir išvalytų šiukšlėmis užverstus butus“, – teigė M. Stasiukonis.

Panašios naujienos