Kėdainių bendruomenės socialinio centro amatų specialistės Mildos Verkauskienės niekas nėra matęs be puošnių auskarų, karolių ar apyrankės. „Be papuošalų jaučiuosi tarsi nuoga. O smagiausia nešioti savo kurtas puošmenas“, – šypsosi auksarankė moteris. 

Anot Mildos Verkauskienės, ji turi tiek minčių ir sumanymų, kad gana dažnai pagalvoja, jog dviejų rankų ir 24 valandų paroje yra per mažai.

Anot Mildos Verkauskienės, ji turi tiek minčių ir sumanymų, kad gana dažnai pagalvoja, jog dviejų rankų ir 24 valandų paroje yra per mažai.

Savo kurtus papuošalus M. Verkauskienė namuose vos sutalpina keliose didžiulėse dėžėse, o ir mažesnėse dar galima rasti auskariukų ar vėrinių.

Pirmieji karoliai – iš saldainių popierėlių
„Noras kažką kurti ir daryti manyje gyvena nuo mažens. Dar būdama penktoj ar šeštoj klasėj pradėjau kurti papuošalus vyresnei sesei. Pirmieji mano daryti karoliai buvo iš folijos gabalėlių, į kuriuos būdavo vyniojami saldainiai, bei obuolių sėklyčių. Tada nebuvo iš ko kurti, o dabar reikia tik pinigų turėti. Medžiagų yra visokių ir įvairiomis formomis. Be papuošalų gamybos, mėgau ir mėgstu megzti, nerti“, – pasakojo M. Verkauskienė. Moteris neslepia, kad būdama kūrybinga suklydo rinkdamasi profesiją. „Norėjau mokytis dailės, bet paskutinę minutę apsigalvojau ir dokumentus nunešiau į masinių renginių režisūrą. Baigiau mokslus, bet specialybė nebuvo prie širdies. Gyvenimas viską sudėliojo į vietas ir aš jau penkerius metus amatų mokau Socialinio centro lankytojus. Dirbu su neįgaliais žmonėmis ir senjorais. Iš viso kažką kurti ateina iki 90 žmonių. Taip ir plušame tai su oda, tai su siūlais, tai su audinių skiautėmis“, – sakė kūrėja.

M. Verkauskienei labiausiai patinka kūryba iš lino.

M. Verkauskienei labiausiai patinka kūryba iš lino.

Papuošalai – rimtas užsiėmimas
Gal kam ir atrodo, kad papuošalų kūrimas – menkniekių darbas, tačiau Milda taip nemano. „Papuošalai reikalauja ir laiko, ir kantrybės, ir sumanumo. Niekada nieko nedarau atmestinai. Mano manymu, papuošalas, nesvarbu, ar didesnis, ar mažesnis, turi būti išbaigtas iš visų pusių. Todėl ir savo mokiniams sakau, kad gražu turi būti viskas. Beje, niekada nedarau dviejų vienodų daiktų, nebent kažkas paprašo. Mėgstu originalumą ir išskirtinumą. Idėjų semiuosi iš kolegų, interneto ar žurnalų. Pamatau kokią įdomią detalę ir įsimenu. Ją stengiuosi įkomponuoti į savo kūrinius“, – sakė papuošalų meistrė.

Sagės reikalauja ir sumanumo, ir kruopštumo.

Sagės reikalauja ir sumanumo, ir kruopštumo.

Nedaro to, kas nepatinka
M. Verkauskienė kuria viską – ir sages, ir karolius, ir apyrankes, ir auskarus, ir vėrinius. „Gyvenu pagal nuotaiką ir madas. Papuošalų mados tikrai egzistuoja. Visi pamename, kad buvo laikas, kai kas trečia moteris vaikščiojo su veltinio auskarais ar sagėmis, vėliau į papuošalus tarsi vėjas įsibrovė dekupažas, po kurio laiko teko mokytis sutažo paslapčių. Man patinka daugelis dalykų, tačiau yra tokių kūrybos būdų, kuriais nesižaviu. Kol kas negaliu užsiimti rišimu – tiesiog man tai nelimpa ir tiek. Niekada savęs neprievartauju darbais – jei nepatinka, tai ir nedarau“, – prasitarė M. Verkauskienė.

Rankdarbių paslapčių Milda moko rajono neįgaliuosius.

Rankdarbių paslapčių Milda moko rajono neįgaliuosius.

Laiko neskaičiuoja
Moteris sakė laiko neskaičiuojanti, kai pradeda gaminti papuošalus. Kadangi jų kūrybai reikia įvairių technikų, tai darbas užtrunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. „Tuščiomis rankomis beveik niekada nesėdžiu. Jei ką mezgu, tai būtinai žiūrėdama televizorių. Tačiau neretai tenka visai susikoncentruoti į kūrybą ir viską aplinkui pamiršti. Mano darbo vieta – sofa. Tačiau ne sėdėdama aš gaminu papuošalus, bet klūpodama prie jos. Tad mano dauguma mano papuošalų yra išklūpėti“, – šypsodamasi kūrybos paslaptimis dalijosi M. Verkauskienė.
M. Verkauskienei labiausiai patinka kūryba iš lino. Ji ne tik papuošalus iš jo kuria, bet ir mezga sau linines sukneles, neria staltiesėles. „Linas – labai originali ir užburianti medžiaga. Be jo, patinka oda. Kūryba iš odos niekada neišsenkanti. Neretai pagalvoju, kad papuošalų kūrėjai gyvena savotiškoje spiralėje – mat vis sugrįžtame prie tų pačių medžiagų ar formų“, – sakė papuošalų kūrėja.

Kūryba – brangus malonumas
M. Verkauskienei labiausiai smagu savo kurtus papuošalus dovanoti. „Negaliu sakyti, kad labai lengvai išsiskiriu su savo darbais. Džiugu, kai žinau, jog žmogus supras ir įvertins mano darbą. Skaudu būna, kai dovanodama papuošalą naujojo šeimininko akyse pamatau nusivylimą. Man didžiausias malonumas yra kūrybinis procesas. Seniau piešdavausi gaminamų papuošalų eskizus, bet niekada darbų nepadarydavau pagal juos. Improvizacijos sujaukdavo visus mano sumanymus, tad eskizų atsisakiau. Dabar viską kuriu impulsyviai. Būna, kad tam tikrus papuošalus kuriu prie tam tikrų drabužių, būna, kad kuriu universalius aksesuarus“, – sakė M. Verkauskienė. Kūrėja atvira – papuošalų gamyba yra gana brangus malonumas. „Medžiagos, iš kurių gaminami papuošalai, tikrai nėra pigios, tačiau gana dažnai galima rasti paprastesnių variantų. Būna, kad sages gaminu iš senų džinsų, o vietoj gintaro panaudoju tuščio plastikinio giros butelio juosteles. Gyvenimas išmokė įvairių gudrybių“, – pasakojo kūrėja.
Anot Mildos, ji turi tiek minčių ir sumanymų, kad gana dažnai pagalvoja, jog dviejų rankų ir 24 valandų paroje yra per mažai. „Kol galiu, tikrai nesustosiu. Nuolat vaikštau galvodama apie naujus papuošalus. Man labai gražu, kai matau pasipuošusią moterį. Tad džiaugiuosi, kad prisidedu prie to, jog mes visos būtume išskirtinės ir nepakartojamos“, – nusišypsojo M. Verkauskienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.