Pabūti Marse? Misija įmanoma!

Atidarymas, kokio dar nėra buvę. Penktadienį užburiančiu lazerių šou bei melodinga muzika Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje atidary­ta meninio stiklo kūrinių paroda „Tarp Dangaus ir Žemės“. Kone šimto čia eksponuojamų kūrinių autoriai – tarptautinį pripažinimą pelnę menininkai Indrė Stulgaitė-Kriukienė ir Remigijus Kriukas. Šeimyninio dueto darbų pristatymo ceremonija įvyko lauke, prie paradinio įėjimo į muziejų-galeriją. Tai – jau antroji autorių paroda, atidaryta šiame muziejuje.

Šeimyninio dueto stiklo kūrinių paroda į Janinos Monkutės-Marks muziejų atkeliauja jau antrą kartą.

Parodos autoriai I. Stulgaitė-Kriukienė ir R. Kriukas su stiklu bendrauja jau ne vieną dešimtmetį. Kūrėjai kartu rengia autorines parodas, dalyvauja ir bendrose stiklo meno parodose, projektuose, meninio stiklo simpoziumuose. Šiuo metu abu menininkai gyvena ir kuria Panevėžyje, meninio stiklo studijoje „Glasremis“, kurią 2000 metais įkūrė R. Kriukas.

Ekspozicijoje žiūrovus pasitiko ne tik atskiros pastarųjų metų autorių skulptūros, bet ir šiais metais tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius‘17“ komisijos apdovanota bei žiūrovų simpatijų laurus nuskynusi instaliacija „4 dienos Marse“. Parodai parinkdami „žemiškųjų“ ir „kosminių“ temų kūrinius autoriai kviečia žiūrovą paklaidžioti mintimis „Tarp Dangaus ir Žemės“. Parodą globoja Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

Kurti įkvepia ir žmona

Pristatydami įspūdingą stiklo kūrinių parodą kėdainiečiams, autoriai pasirinko būti ne visai žemiški.

„Stiklas, ypač kaprizinga materija, jungia ir vienija du ją mylinčius kūrėjus, tačiau ir skiria juos – skirtingus, turinčius savitą braižą, stilių, skirtingą kūrybinę patirtį, kalbančius kiek skirtinga kūrybine kalba“.

„Stiklu domiuosi visą savo gyvenimą, ieškau jo įvairiose šalyse, įvairiose planetose, – pokalbį pradėjo menininkas R. Kriukas. – Įkvėpimas atsiranda ir dėl šalia stovinčios žmonos, tačiau kurti įkvepia ir kelionės į Marsą, gamtos vaizdai. Rimtai juokaudamas pasakysiu, kad seniau darbų buvo daugiau susijusių su dangumi, o dabar – jau su žeme. Nes žmona man sako: „Grįžk į žemę“. Tad dabar aš po truputį žemiškas ir darausi. Instaliacijos skulptūras tiesiai iš Marso parsivežiau. Dar norėjau jų vežtis daugiau, bet žmona liepė parduoti savo nekilnojamąjį turtą, kurį turiu ten, sudraskė mano nuolatinį bilietą į Marsą ir taip aš grįžau į realybę“.

Parodos globėjas Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius kartu su vienu iš parodos autorių Remigijumi Kriuku.

Kiekvienam parodoje eksponuojamam kūriniui buvo skirta nemažai dėmesio: parinktas unikalus apšvietimas, aplinka, sugalvotas originalus pateikimas. Ypač įdomiai pateikti kūriniai instaliacijai „4 dienos Marse“. Ekspozicijos erdvė skendi tamsoje bei dūmuose, o pačios skulptūros yra specialiai apšviestos, tad susidaro neaiškus, tarsi išskydęs vaizdas, leidžiantis nusikelti į tolimąją planetą. Fone groja ir šiai instaliacijai specialiai sukurta muzika.

„Taigi, visi bent akimirką pabus Marse“, – šyptelėjo originalusis menininkas R. Kriukas.

Sužavėjo universalumas

Parodoje eksponuojami pastarųjų metų šeimyninio dueto kurti darbai. Tiesa, pats kūrybinis procesas yra gana ilgas, tad nuo idėjos iki jos realizavimo praeina gana nemažai laiko. „Nors idėją kurį laiką nešiojiesi galvoje, pats technologinis procesas reikalauja tam tikrų žingsnių, kurie laiko atžvilgiu yra labai ilgi. Kuo didesnis kūrinys, tuo ilgesnis procesas. Daugmaž esi numatęs, koks galutinis rezultatas turėtų būti, bet atsitinka, kad stiklas pats savotiškai vystosi ir tampa tokiu, kokiu jam pačiam norisi. Būna, kad kūriniai ir skyla, ypač jei dirbi ne savo studijoje, o kitur. Todėl dirbant reikia būti nuolat būti budriu“, – pažymėjo I. Stulgaitė-Kriukienė.

Nuoširdžiai nesižavėti originaliais stiklo kūriniais yra praktiškai neįmanoma.

Pašnekovė, stiklo kūrinius kurianti ne vieną dešimtmetį, prisipažino, kad stiklas ją sužavėjo savo universalumu, medžiagiškumu, savo paslaptimi ir iliuzijomis. Bei, žinoma, galimybėmis kurti.
Parodoje, kuri veiks iki sausio mėnesio pradžios, galima išvysti stiklo kūrinių, sveriančių ne vieną dešimtį kilogramų.

„Tačiau būna ir tokių parodų, kuomet eksponuojami kūriniai, iš viso sveriantys daugiau nei toną. Juos atgabename sunkvežimiais. Kartais pajuokaujame, kad esame „furistai“, mat kartu vežamės ir visą savo įrangą: pjedestalus, apšvietimą. Visa tai darome specialiai, mat stiklas yra specifinė medžiaga, reikalaujanti tam tikro, įdomaus ir originalaus pateikimo“, – šypsojosi I. Kriukaitė-Stulgienė.

Nuolatiniai eksperimentai

Ši ypač kaprizinga materija jungia ir vienija du ją mylinčius kūrėjus, tačiau ir skiria juos – skirtingus, turinčius savitą braižą, stilių, skirtingą kūrybinę patirtį, kalbančius kiek skirtinga kūrybine kalba. Įgyvendindami savo kūrybinius sumanymus, menininkai nuolat eksperimentuoja, gilinasi į technologinius ypatumus ir stengiasi optimaliai išnaudoti stiklo galimybes. Šeimyninio dueto darbų yra įsigiję ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių muziejai.

[tribulant_slideshow gallery_id=”324″]