Legendinė Paberžės erdvė iki šiol traukia dvasingumo ir įkvėpimo ieškančius žmones. Šią vasarą, birželį, šis ramus gamtos ir sakralumo kampelis atgijo nuo vaikų balsų ir juoko. Paberžė svetingai priėmė ir naujų patirčių bei paskatų su kaupu dovanojo jauniesiems kraštiečiams, kuriems vasaros stovyklą organizavo Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Paberžėje gyvenantis ir kuriantį medžio drožėjas Gendrutis Galvanauskas taip pat dalyvavo edukacinėse programėlėse.

Birželio mėnesį Paberžėje, senojoje klebonijoje, viena po kitos buvo apsigyvenusios net keturios stovyklautojų grupės – vaikai, paaugliai bei juos lydintys mokytojai, iš viso 91 žmogus. Tai buvo Dotnuvos pagrindinės mokyklos mokiniai nuo 1 iki 10 klasės bei viešosios įstaigos „Laiptai į viltį“ vaikų dienos centro lankytojai. Visi jie – projekto „Elgsenos keitimo iniciatyvos Kėdainių rajono vaikams ir jaunimui“, kurį Visuomenės sveikatos biuras įgyvendina nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, dalyviai.

Nauja patirtis kitokioje aplinkoje

„Buvimas tokiose erdvėse vaikams buvo visiškai nauja patirtis. Tokį ir numatėme tikslą – supažindinti su kitokia aplinka, kultūrine bei edukacine veikla, kuri vyksta Paberžėje. Tai ir 1863 metų sukilimo muziejus, bažnyčia ir jos pastatų kompleksas, o ką ir bekalbėti apie Paberžėje gyvenantį ir kuriantį medžio drožėją Gendrutį Galvanauską, kuris taip pat dalyvavo mūsų edukacinėse programėlėse. Vaikai savo akimis galėjo išvysti, kaip gimsta medinė skulptūra, pasikalbėti su menininku ir paklausti to, kas juos domino“, – pasakojo Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė.

Stovyklautojai patyrė jiems naujų ir nepaprastai įdomių dalykų: dalyvavo žygyje į Bakainių piliakalnį, esantį už 7,5 km, rungėsi komandinėse rungtyse, dalyvavo fizinio aktyvumo užsiėmimuose, be to, labai daug dėmesio buvo skirta istorinei-kultūrinei stovyklos programos daliai. Vaikai susipažino su žibalinių lempų ekspozicija, „graždankos“ rašymu, apskritai su visais Paberžėje esančiais liaudies ir religinio meno objektais, apie kuriuos galėjo klausti, juos paliesti, patirti.

Daug sužinojo ir atrado

Susimąstyti apie savo gimtąjį kraštą ir savo šeimos istoriją vaikus paskatino edukacinis užsiėmimas valstybingumo simbolių tema, užduotis sukurti savo šeimos herbą. Panašų poveikį vaikams ir paaugliams turėjo ir filmų apie M.K. Čiurlionį, Tėvą Stanislovą, režisierių A. Matelio ir A. Stonio filmo „Skrydis per Lietuvą“ peržiūros.

Stovyklautojams ypač patiko pinti žolynų vainikus.

Stovykla buvo skirta ir vaikų saviraiškai: vyko dailės terapijos užsiėmimai, kurių metu vaikai piešė ir kartu su specialiste apžvelgė savo jausmus, nuotaikas, santykį su draugais, kitaip tariant, mokėsi pažinti save.

„Daug veiklų buvo lauke, praktiškai visą dieną vaikai praleisdavo gamtos apsuptyje. Paberžėje, medžių pavėsyje ir šalia čiurlenančio upelio, nebuvo taip karšta, o klebonijoje, kur nakvojo vaikai – vėsu ir galima pailsėti“, – džiaugėsi D. Avižiuvienė.

Beje, vaikai gamtoje ne tik žaidė, mokėsi pažinti medžius, pynė žolynų vainikus, bet ir rūpinosi Paberžės teritorija: talkino ravėdami, grėbdami, prižiūrėdami aplinką. O kur dar vakariniai pasisėdėjimai prie laužo, prasmingi pokalbiai su Kėdainių dekanu, kunigu Norbertu Martinkumi, kuris taip pat labai rūpinosi stovyklautojais.

Pasiūlė alternatyvą mobiliesiems telefonams

„Mūsų idėja pasiūlyti vaikams kitokį laisvalaikį, atitraukti juos išmaniųjų technologijų išsipildė su kaupu, – pasisekusia stovykla pasidžiaugė pašnekovė. – Vaikai savo atsiliepimuose minėjo, kad buvo didelis užimtumas, vardijo jiems įsiminusias veiklas, tad matome, kad stovykla pavyko.“

Stovyklos organizatoriai svarsto, kad tam tikrą rimtį ir išskirtinumą stovyklai suteikė ypatinga Paberžės erdvė. „Vaikai ir patys pasikeitė – pradžioje atvažiavusi grupė būdavo lekianti, skubanti, triukšminga, o trečią dieną stovyklos dalyviai jau tapdavo tylesni, ramesni, susikaupę“, – pasakojo D. Avižiuvenė.

Beje, dalis stovyklos užsiėmimų vyko Kėdainių mieste: vaikai grupelėmis lankėsi Kėdainių dekanate, Kėdainių krašto muziejaus Arnetų name ir susipažino su amatais, miesto parke vyko komandinės užduotys.

Stovyklos organizatoriai ir dalyviai dėkingi žmonėms, kurie prisidėjo prie stovyklos sėkmės. Ypač – muziejininkėms Alinai Galvanauskienei ir Reginai Galvanauskienei, kurios lydėjo stovyklautojus nuo pirmos atvykimo minutės iki išvykimo. Šių moterų noras perduoti jaunajai kartai savo žinias – brandi moralinė vertybė.

Tikisi tęstinumo

Vasaros stovyklos tapo projekto „Elgsenos keitimo iniciatyvos Kėdainių rajono vaikams ir jaunimui“ kulminacija. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio Dotnuvos pagrindinėje mokykloje vyko veiklos, kurias vykdė profesionalūs psichologai, lektoriai, buvo teikiamos konsultacijos klasėse bei individualiai, suteikta daug žinių mokytojams ir klasių auklėtojams. Tai – unikalus projektas Lietuvoje, nes pokyčių siekta ne vienoje tikslinėje grupėje, o įsitraukė visa mokykla. Taip pat terapiniai užsiėmimai vyko VšĮ „Laiptai į viltį“ vaikų dienos centre. Kitame projekto etape vyko fizinio aktyvumo veiklos, buvo nupirktas sportinis inventorius (kamuoliai, lankai, stalo žaidimai, kilimėliai, šokdynės), siekiant paskatinti vaikus daugiau judėti.

Projekto autoriai tikisi, kad šios veiklos, pradėtos projektu, tęsis. „Projektas suteikė stiprų postūmį ir galimybę keistis. Dabar vyksta baigiamieji darbai – liko veiklų vertinimas, atskiri auditoriai vykdys šio projekto veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą, tad nekantriai laukiame rezultatų“, – sakė Visuomenės sveikatos biuro vadovė.

Projektas finansuotas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis ir Kėdainių rajono savivaldybės lėšomis.

Kėdainių rajono savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro informacija

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.