Pabėgėlių šeimai mokslininkų tiesiama ranka

1

Nuo vasario 1 dienos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute Akademijoje  mokslą pra­deda trisdešimtmetis siras.

Žemdirbystės institute doktorantūrą studijuoja 19 jaunų žmonių, keturi iš jų – užsieniečiai.

Pasak Žemdirbystės instituto direktoriaus daktaro Gintaro Brazausko, šis agronomijos aukštąjį išsilavinimą turintis siras, turintis pabėgėlio statusą, pradėjo doktorantūros studijas. Artimiausius ketverius metus jis gilinsis į rapsų kenkėjus. „Jau prieš kurį laiką mes bendravome su šiuo piliečiu. Išsiaiškinome, kad jis yra Damasko universitete baigęs agronomijos studijas ir norėtų toliau mokytis. Teko sulaukti išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Jam nebuvo sudarytos jokios išskirtinės sąlygos. Tiesiog paskelbėme konkursą doktorantūrai minėta tema. Siras dalyvavo ir laimėjo. Taigi dabar jis įsiliejo į mūsų kolektyvą ir pradeda darbą. Jo, kaip ir kitų doktorantų, laukia ketveri metai tyrimų, kuriuos vainikuos paruošta disertacija“, – sakė dr. Gintaras Brazauskas.
Pats siras džiaugiasi galimybe įsilieti į akademiškių mokslininkų kolektyvą. Pabėgėlis tikisi, kad darbai seksis puikiai, o dabar svajoja, kuo greičiau rasti galimybių ir iš karo siaubą išgyvenančios Sirijos kuo skubiau atsivežti šeimą – žmoną ir dvejų metų sūnų.

Dr. Gintaras Brazauskas džiaugiasi, kad kolegos iš užsienio tęstinėms studijoms renkasi Žemdirbystės institutą.

Doktorantas iš Sirijos ne vienintelis užsienietis Akademijoje. Iš viso Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre doktorantūrą studijuoja 50 jaunų žmonių, devyniolika iš jų tyrimais užsiima Žemdirbystės institute. Čia, be siro, doktorantūros studijas kremta vienas nigerietis ir ukrainiečių sutuoktinių pora. Nigerietis Akinroluyo Kelvin Olakunle triūsia instituto genetikos ir fiziologijos laboratorijoje, jis tyrinėja daugiamečių svidrių genomų ypatumus.
Ukrainietė Juliia Kochieru dirba Augalų patologijos ir apsaugos skyriuje, gilinasi į mikotoksinų kaupimą. Jos vyras Mykola Kochieru Dirvožemio ir augalininkystės skyriuje užsiima dirvožemio tyrinėjimais.

Ukrainietė Juliia Kochieru dirba Augalų patologijos ir apsaugos skyriuje, gilinasi į mikotoksinų kaupimą.

Doktorantūrą Žemdirbystės institute studijuojanti Juliia Kochieru sakė, kad Lietuvą rinkosi dėl to, kad ši šalis artima Ukrainai: „Norėjome, kad netektų susidurti su dideliu kalbos barjeru, kad suprastume šalies tradicijas ir papročius. Mes kalbame ir rusiškai, ir angliškai. Rusiškai čia labai laisvai susikalbame. Į Akademiją atvykome su ketverių metų sūnumi, kuris lanko darželį ir jau per penkis mėnesius pramoko lietuviškai. Matome, kad Lietuva yra išsivysčiusi šalis, kurioje sėkmingai vyksta progresyvios reformos. Kolegos labai supratingi ir paslaugūs. Mokytis įdomu. Ateities planų didelių nekuriame, nes dar tik studijų pradžia. Čia esame nuo rudens. Tačiau jei pavyktų sėkmingai susitvarkyti su mokslais, norėtume pasilikti.“
Pasak dr. G. Brazausko, pasaulyje gana plačiai paplitusi tokia praktika, kai pamatiniai mokslai įgyjami gimtojoje šalyje, o vėlesnės studijos tęsiamos užsienyje: „Taip mokslininkai gali praplėsti akiratį, pažinti ir svečias šalis, ir jų mokslo pasiekimus. Mes labai džiaugiamės, kad kitų šalių jaunimas renkasi mūsų mokslo įstaigą. Vadinasi, ji turi gerą vardą ir yra vertinama.“

Komentarų: 1

Leave A Reply