Praėjusią savaitę Strasbūre posėdžiavę Europos Parlamento nariai nė akimirkai neatitrūko nuo aktualiausios temos – pabėgėlių reikalų. 

Ši tema daugiausia laiko užėmė ir Europos Komisijos vadovo Jeano Claudo Junckerio pirmoje kaip Komisijos prezidento kalboje vertinant Europos Sąjungos padėtį.

Komisijos vadovas siūlo nenusigręžti
Anot Europos Komisijos vadovo, Europa negali nusisukti nuo žmonių, kuriems reikia pagalbos. Jiems būtina padėti susitelkus ir nenusigręžiant nuo kritinės situacijos: „Akivaizdu, kad susidūrėme su nemenku išbandymu. Kasdien į Europą plūsta tūkstančiai pabėgėlių, kurių vieni bėga nuo sunaikinimo, kiti siekia geresnio gyvenimo. Turime rasti galimybių jiems padėti. Privalome rasti galimybių padėti pabėgėlių sulaukiančioms šalims susidoroti su naujais iššūkiais. Manau, kad turime sudaryti planą, kaip humaniškai priglausime pabėgėlius. Legalizavę migraciją, privalome suteikti sąlygas pabėgėliams išlaikyti orumą, o tai geriausia padaryti duodant jiems darbo. Akivaizdu, kad ši krizė nebus greitai įveikta, tačiau ilgai užsimerkti prieš ją negalime.“

Antanas Guoga įsitikinęs, kad pabėgėlius turi priglausti kiekviena Europos Sąjungos šalis, nes padėti papuolusiajam į bėdą – kiekvieno doro žmogaus pareiga.

Antanas Guoga įsitikinęs, kad pabėgėlius turi priglausti kiekviena Europos Sąjungos šalis, nes padėti papuolusiajam į bėdą – kiekvieno doro žmogaus pareiga.

Lietuva turi prisiimti atsakomybę
„Europos Sąjungoje yra per mažai Europos ir per mažai Sąjungos.“ Frazė, nuskambėjusi iš Europos Komisijos vadovo Jeano Claudo Junckerio lūpų ypač įsiminė europarlamentarui Antanui Guogai. Tai frazė kaip kūju sutrupinusi Europos Sąjungos viršūnių išsisukinėjimus ir bandymus išvengti bendros atsakomybės dėl pabėgėlių krizės, krečiančios Europą. Junckeris sakė, migracija yra ne problema, o galimas kai kurių ES problemų sprendimo būdas. Pritariu šimtu procentų. Tai tik požiūrio klausimas. Priimdami pabėgėlius, turime matyti ne grėsmę, o galimybę. Esame senstantis kontinentas. Ne išimtis ir Lietuva. Demografiniai rodikliai ritasi žemyn. Visos ES darbo rinkoje padėtis tokia, kai trūksta ir kvalifikuotų, ir nekvalifikuotų, bet norinčių dirbti darbuotojų. Pasinaudokime situacija. Todėl mūsų pa­reiga pasinaudoti pabėgėlių krize taip, kad mūsų šaliai, o ir visai ES būtų naudos. Kaip suvaldyti ir pasinaudoti pabėgėlių krize? Junckeris siūlo tris žingsnius. Pirmiausia – sudaryti civiliams saugių šalių sąrašą, iš kurių pabėgėliai nebus priimami. Tai būtų šalys, kuriose šiuo metu civiliams negresia pavojus, pavyzdžiui, Balkanų valstybės. Antra – pabėgėliams iš nesaugių šalių turi būti leista dirbti jau tuo laikotarpiu, kai jie dar tik laukia oficialaus sprendimo dėl pabėgėlių statuso suteikimo. Trečia – mano nuomone, tai rimčiausias pasiūlymas – Europa privalo turėti legalios migracijos sistemą. Na, kaip, pavyzdžiui, JAV žalioji korta. Tai sudarytų galimybę kvalifikuotiems darbuotojams paprasčiau atvykti į ES, o visiems kitiems bakstelėti nosimis į uždarytas duris. Tam turime skubiai stiprinti ES išorės sienas, kad nelegali migracija būtų sustabdyta“, – savo nuomone apie pabėgėlius dalijosi A. Guoga. Jis atvirai pritaria pabėgėlių priėmimui. A. Guoga įsitikinęs, kad pabėgėlius reikia priglausti ir suteikti jiems galimybių dirbti, o kad Lietuvoje jie lengviau įsitvirtintų, pradžioje būtų galima jiems suteikti mokestinių lengvatų, pavyzdžiui, atleisti nuo „Sodros“ mokesčių.
Europarlamentaro manymu, Lietuvos vadovai turėtų būti ryžtingi pasisakydami pabėgėlių klausimais. „Mums lengva dabar kalbėti – įsileisime ar ne. Tačiau pagalvokime, ką patys darytume, jei susidurtume su karo pavojais. Daugelis irgi bandytume bėgti. Ir kas būtų, jei mums užtrenktų visas duris. Manau, kad politikai turi nustoti sėti baimę. Reikia prisiimti atsakomybę. Jei jau esame Europos Sąjungos dalis, tai turime ne tik džiaugtis jos nauda, bet ir atlikti pareigas. Gaila, kad Lietuva vis dar užstrigusi stagnacijoje, nors jaunimas jau mąsto gerokai pozityviau ir plačiau“, – savo nuomone dalijosi A. Guoga.

Pasak B. Ropės, pabėgėlių problemų ignoruoti negalima, bet nereikia ir savo krašto aukoti, kad išspręstume kitų bėdas.

Pasak B. Ropės, pabėgėlių problemų ignoruoti negalima, bet nereikia ir savo krašto aukoti, kad išspręstume kitų bėdas.

Situacijai reikia aiškumo
Europarlamentaras Bronis Ropė sakė žinąs pabėgėlių problemas ir manąs, kad nuo jų nusigręžti negalima: „Negalima nereaguoti į tuos, kas prašo pagalbos. Tačiau negalime ir savo krašto aukoti, kad išspręstume kitų bėdas. Manau, kad pirmiausia būtina išsiaiškinti, kas ir kodėl bėga iš savo gimtųjų namų. Būtina atskirti bėgančiuosius nuo karo ir tuos, kurie prisidengę pabėgėlio statusu atvyksta į Europą dėl geresnio gyvenimo. Tad galvoju, kad pabėgėliai turi būti apgyvendinti specialiuose centruose. Per nustatytą laiką surinkus informaciją apie juos galima spręsti tolimesnį likimą. Čia reikia ryžtingų sprendimų. Abejonių kelia tai, kad nemaža dalis pasiekusiųjų Europą ieško galimybių patekti į šalis, turinčias dideles socialines garantijas. Jei žmogus baiminasi dėl savo gyvybės, tai jam svarbiausia turėtų būti ne pašalpos, o saugumas. Tad privalome turėti aiškumą, o tada jau daryti sprendimus.“

Anot Vilijos Blinkevičiūtės, pabėgėlių priėmimas kiekvienai valstybei taps savotišku egzaminu, nes atvyks įvairių žmonių.

Anot Vilijos Blinkevičiūtės, pabėgėlių priėmimas kiekvienai valstybei taps savotišku egzaminu, nes atvyks įvairių žmonių.

Europa – šeima su džiaugsmais ir vargais
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sutinka su Europos Komisijos vadovo nuomone, kad situacija bendrijoje gana sudėtinga ir pabėgėlių klausimas jai tapo dideliu išbandymu: „Manau, kad tai vertybių egzaminas ir patikrinimas, ar visos Sąjungos narės yra solidarios bei vienodai supranta atsakomybę. Europos Sąjunga yra kaip šeima: jai nutinka visko. Kai šeima tvirta, problemos sprendžiamos, nors ir ne visus tenkina daugumai priimtini sprendimai. Pabėgėlių priėmimas kiekvienai valstybei taps savotišku egzaminu, nes atvyks įvairių žmonių. Tačiau nuošalyje likti negalime. Sutinku su tais, kurie galvoja, jog reikia atskirti pabėgėlius nuo ekonominių migrantų ir rankas tiesti būtina tik gelbėjantiesiems gyvybes. Galvoju, kad Lietuva, sulaukusi pabėgėlių, juos pirmiausia turėtų apgyvendinti migrantų centre, vėliau jiems reikėtų suteikti integracinį laikotarpį su mūsų kultūros ir kalbos pamokomis, o jau galiausiai ieškoti galimybių išskirstyti po savivaldybes. Turime būti tolerantiški kitiems. Nereikia bijoti to, ko dar nematėme“, – dėstė europarlamentarė.

Greta – socialiniai ir ekonominiai klausimai
Plenarinėje sesijoje be pagrindinio pabėgėlių – humaniškumo, žmogiškojo orumo ir istorinio sąžiningumo – klausimo, pagal kurį tartasi, kaip padėti įsikurti 40 tūkstančių migrantų (žinoma, kad Lietuva pirmiausiai turės priglausti 325 pabėgėlius) diskutuota ir kitomis aktualiomis temomis.
Europarlamentarai nubalsavo už draudimą prekiauti klonuotų gyvūnų palikuonių produktais, taip pat importuoti tokius gyvūnus bei jų produktus.
Valstybių narių siūlymai apkarpyti kitų metų ES biudžetą nepriimtini, nes mažina finansavimą migracijos valdymui, moksliniams tyrimams ir kaimynystės politikai. Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai kritikuoja „neryžtingą“ Europos Komisijos atsaką į pirmąją ES piliečių iniciatyvą dėl teisės į vandenį. Jie ragino pasiūlyti ES teisės aktų dėl visuotinės teisės į geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas.
Taip pat neapsieita be diskusijų apie žmonių teises, moterų karjerą, šeimos verslą, kitas socialines problemas.

europos-parlamentasPagal aktyvumą tarp Lietuvos atstovų Europos Parlamente (EP) per pirmuosius darbo EP metus aktyviausi Lietuvos europarlamentarai buvo socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis bei liberalas Antanas Guoga. Pasyviausias – Valdemaras Tomaševskis, pagal aktyvumo rodiklius jis yra 728-as iš visų 750 europarlamentarų.
Per plenarinius posėdžius V. Blinkevičiūtė kalbėjo 330 kartų. Ji drauge su kolegomis pateikė 80 pasiūlymų dėl rezoliucijų, uždavė 60 parlamentinių klausimų Europos Komisijai, taip pat yra buvusi nuomonės referente ir šešėline referente.
Z. Balčytis per plenarinius posėdžius kalbėjo 298 kartus, 7 kartus buvo frakcijos paskirtas šešėliniu pranešėju rengiant rezoliucijos projektą, kartą – nuomonės ir dar triskart – šešėliniu nuomonės referentu. Taip pat Z. Balčytis prisidėjo prie 58 pasiūlymų dėl rezoliucijų, 40 parlamentinių klausimų.
A. Guoga per plenarinius posėdžius kalbėjo 237 kartus, kartą buvo šešėliniu pranešėju ir keturiskart – šešėliniu nuomonės referentu. EP naujoko darbo statistikoje – 61 pasiūlymas dėl rezoliucijų, 13 parlamentinių klausimų.
Pasyviausiai EP pirmaisiais metais dirbo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Per plenarinius posėdžius jis kalbėjo 11 kartų, drauge su kitais EP nariais pateikė 24 pasiūlymus dėl rezoliucijų ir uždavė tik 3 klausimus.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.