Kėdainių tradicinių amatų centre Arnetų namuose praėjusio penktadienio popietė buvo įdomi ir praturtinanti. Čia senųjų amatų meistras ir vienu iš krašto simbolių tapusio laivo statytojas Darius Petkevičius susirinkusiems demonstravo, kaip pasigaminti odinį kapšą, kuris senovėje buvo naudojamas ir vietoj piniginės, ir įvairiems smulkiems daiktams susidėti, ir netgi druskai laikyti.

„Ne kiekvieną dieną yra suteikiama galimybė savo rankomis pasidaryti kažką įdomaus ir originalaus, šiuokart – odinį kapšą įvairiems daiktams susidėti. Tad tokios galimybės, kai pasimokyti gali nemokamai, praleisti tikrai nesinorėjo“, – kalbėjo edukacijoje dalyvavusios moterys.


Skatina suaugusius domėtis etnine kultūra

Odinio kapšo gaminimo edukacija – tai rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos kūrybinių dirbtuvių ,,Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje“ vienas užsiėmimų.

Pasak Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovės Reginos Lukminienės, kūrybinės dirbtuvės yra tęstinė neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, kurios pagrindinis tikslas – skatinti ir padėti suaugusiems gilinti savo etninės kultūros paveldo žinias bei susipažinti su tradicinių liaudies amatų įvairove.

Prieš tai šį rudenį užsiėmimų, pavadintų „Baltiškų simbolių pynimas iš žolės“, dalyviai mokėsi, kaip iš žolynų pasigaminti baltišką simbolį, vėliau, lapkričio mėnesį, bus mokomasi karpinių meno.

Edukacijas planuojama tęsti iki gruodžio mėnesio. „Vietų skaičius ribotas, todėl į visas edukacijas kviečiame registruotis tel. 8 645 05 168“, – pabrėžia Arnetų namų vadovė R. Lukminienė.


Sudomino žmonos pomėgis

Edukaciją vedęs D. Petkevičius sakė, kad su oda jis dirba jau ne vienerius metus, o šiuo amatu „užsikrėtė“ nuo menininkės žmonos, kuri jau ne vienerius metus kuria įvairius odinius dekoro elementus, papuošalus.

Praėjusiais metais D. Petkevičius taip pat Arnetų namuose vedė edukaciją suaugusiems, kurios metu mokė gaminti odines rankines, segamas prie diržo.

Kraštietis Darius Petkevičius susirinkusiems užsiėmimų dalyviams rodė, kaip pasigaminti odinį kapšą įvairiems smulkiems daiktams susidėti.

„Mane oda traukia nuo seno, patinka su ja dirbti. Žmonos pomėgis ir užkabino. Pats esu įsitraukęs į gyvosios istorijos draugijos „Pilsots“ veiklą, tad nejučia ir pradėjau domėtis odos dirbinių gamyba, juos pats daryti“, – paklaustas, kas paskatino domėtis odinių gaminių gamyba, pasakojo D. Petkevičius.

Amatininkas jau turi pasigaminęs nemažai įvairių odinių dirbinių ir teigia, kad norint užsiimti odininkyste reikia ne tik didelio noro, bet ir jėgų, nes oda ne visada lengvai pasiduoda neįgudusiam siuvėjui.

„Man bene daugiausiai jėgų pareikalavo odinių batų siuvimas – reikėjo išties nemažai jėgų jiems siūti. Daugiausiai tenka gaminti mūsų istorijos rekonstruktorių draugijai – diržus, nagines, įvairius kitus odinius daiktus, kuriuos naudojo kuršių genties žmonės.

Pačių pasigamintus dirbinius mes ir išbandome, darome eksperimentus – pavyzdžiui, apsiavę odinėmis naginėmis su „Pilsots“ nariais ėjome į žygį, vėliau šokome į eketę. Norime patys viską išbandyti“, – pasakojo rekonstruktorius.


Kapšus bus galima panaudoti įvairiai

Jis pasakojo, kad pats kurti meno iš odos neketina, viską gamina pagal senovės pavyzdžius.

„Tokiuose odiniuose kapšuose, kokius šiandien edukacijos dalyviai gamino, seniau buvo laikoma druska, pentis prakurai, kai kas laikė ir pinigus.

Manau, kad įvairios skirtingos tautos kažką panašaus turėjo, nes juos pagaminti nėra sudėtinga. Kai kurie žmonės tokių kapšų išvis net nesiūdavo, o juos tiesiog suraukdavo raišteliu“, – pasakojo D. Petkevičius. Manoma, kad tokius kapšus žmonės naudojo jau ir prieš Kristaus gimimą.
Darbui su oda reikia įvairių specialių, odai apdirbti skirtų, įrankių, o žaliavos D. Petkevičius gauna čia pat – iš „Kėdainių odos“.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.