Laimė-neprofesinis-miozitas-yra-gana-reta-liga-tačiau-ja-susirgus-ir-nusilpus-raumenims-gali-tekti-kardinaliai-keisti-gyvenimo-būdą.-600x397Profesinių ligų valstybės registras informuoja, kad Lietuvoje nustatoma daugiau profesinių ligų. 2014 m. sergamumas profesinėmis ligomis padidėjo, lyginant su ankstesniais metais (2014 m. – 36 atvejai, 2013 m. – 32 atvejai, 2012 m. – 31 atvejis 100 tūkst. užimtų gyventojų).

2014 m. profesinėmis ligomis dažniau sirgo vyrai (74 proc.), dažniau vyresnio amžiaus – per 50 metų (89 proc.) asmenys. Didesnė pusė susirgusių asmenų dirbo įrengimų ir mašinų operatoriais bei surinkėjais (53 proc.), du kartus mažiau – kvalifikuotais darbininkais (24 proc.), 8 proc. susirgusių profesinėmis ligomis dirbo specialistais, 7 proc. – nekvalifikuotais darbininkais, 5 proc. – paslaugų sektoriaus darbuotojais ir pardavėjais, 2 proc. kvalifikuotais žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkais bei įstaigų tarnautojais.

Daugiausiai asmenų, kuriems buvo nustatyta profesinė liga ar kelios ligos, dirbo apdirbamojoje pramonėje (30 proc.), statybose (22 proc.), žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės veiklose (15 proc.), taip pat transporto ir saugojimo veiklos sektoriuose (11 proc.), kitose veiklose dirbantys asmenys sudarė 0,3–5 procentus sergančiųjų. Dauguma susirgusių gyveno mieste (65 proc.). Profesinėmis ligomis daugiausiai susirgo Telšių apskrities gyventojų (22 proc.), daugiau kaip po 10 proc. gyveno Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.

Šiems žmonėms profesines ligas sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai (94 proc.). 2 proc. žmonių ligas sukėlė įkvepiamos medžiagos ir dar 2 proc. odos ligas sukėlė cheminės medžiagos. 1 proc. sergančiųjų ligas sukėlė cheminiai veiksniai bei dar 1 proc. buvo nustatytos infekcinės ligos. Beveik tris kartus dažniau profesinėmis ligomis, kurias sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai, sirgo mieste gyvenančios moterys.

Pagrindinės profesinių ligų priežastys buvo fizikiniai veiksniai (65 proc.). Ergonominiai veiksniai sukėlė trečdalį (30 proc.) ligų, cheminiai ir pramoniniai veiksniai – 4 proc., kitos profesinių ligų priežastys – apie 1 proc. ligų. Tarp pastarųjų ir biologiniai, ir psichosocialiniai veiksniai. Dažniausiai darbuotojai sirgo profesinėmis jungiamojo audinio ligomis (21 atvejis), ausies ligomis (5,8 atvejai), profesinėmis nervų sistemos ligomis (5,8 atvejai) ir profesinėmis kvėpavimo sistemos ligomis (1,2 atvejo iš 100 tūkst. užimtų gyventojų).

Profilaktiškai tikrinant darbuotojų sveikatą 2014 m. buvo įtarta daugiau profesinių ligų nei 2013 m. (atitinkamai 9 proc. ir 6 proc.).

Tikrintis sveikatą profilaktiškai turėtų tapti įprasta ir tuo rūpintis turi visų pirma pats žmogus. Tikrinantis profilaktiškai galima sutaupyti pinigų ir laiko, – sakė Higienos instituto Profesinių ligų valstybės registro vadovė Danė Krisiulevičienė. – Lietuvoje profesinėmis ligomis serga tik 0,02 procentai užimtų gyventojų. Galima teigti, kad yra daug atvejų, kai žmonės, kenčiantys nuo profesinių rizikos veiksnių, nesikreipia į specialistus. Vadinasi, jie nesulaukia ir kvalifikuotos pagalbos. Mažėja asmenų, kuriems nustatomas bendras darbingumo netekimas dėl profesinių ligų 45 ir daugiau procentai, 2012 m. nustatyta – 57 proc., 2013 m. – 45 proc., 2014 m. – 41 proc. asmenų. Svarbu, kad būtų išaiškinama kuo daugiau egzistuojančių profesinių ligų, kad šios ligos būtų kuo anksčiau diagnozuojamos. Daugelis profesinių ligų neprasideda staiga.“

Profesinių ligų kitimo dinamiką lemia ir besikeičiantis užimtų gyventojų skaičius Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis 2014 m. Lietuvoje dirbo 1319 tūkst. gyventojų. Moterys sudarė 51 proc., vyrai 49 procentus. Miestuose užimtų gyventojų buvo 2,5 karto (vyrų 2,2 karto, moterų 2,9 karto) daugiau nei kaimuose.

Balandžio 7-ąją minime Pasaulinę sveikatos dieną. Šia proga raginame visus dirbančiuosius pasirūpinti savo sveikata. Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata – brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Kai prispausti ligos ar šiaip užklupus kokiam nelemtam negalavimui atsiduriame poliklinikoje ar ligoninės palatoje, prisimename šią senolių išmintį ir dar kartą įsitikiname, kad sveikata iš tiesų yra brangesnė už bet kokius turtus ar pinigus“, – sakė D. Krisiulevičienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.