„Kai krovėmės lagaminus kelionei į Lietuvą, daug kas stebėjosi mūsų apsisprendimu – pradedant darbdaviais Škotijoje, baigiant artimaisiais. Net ir pervežimų kompanijos atstovas, kuriam paskambinome, kad pargabentų mūsų daiktus, paklausė – kas gi atsitiko tiems lietuvaičiams, kad ėmė grįžti į gimtinę?“, – šypsodamiesi pasakoja jauni kėdainiečiai Ainė Riffel ir Domas Grinkevičius.

Santūri, besišypsanti, geranoriškumu ir entuziazmu spinduliuojanti kėdainiečių pora, sėkmingai kilusi karjeros laiptais tarptautinėse kompanijose Glazgo (Glasgow) mieste Škotijoje, vieną dieną tiesiog apsisprendė… grįžti į Lietuvą ir būti naudingi savo šaliai.

Išvyko, nors lydėjo sėkmė

„Gal aš labai pozityvus, bet manau, kad viskas, ko pasieksime gyvenime, daugiau ar mažiau priklauso nuo mūsų“, – šypsosi kėdainietis Domas.

Be abejo, mums, nuolat dejuojantiems dėl mažų atlyginimų, kylančių kainų ir visko apskritai, toks jaunų žmonių optimizmas, mažų mažiausiai, keltų nuostabą. Smalsu, kodėl gi jie nesusiviliojo karjeros galimybėmis: Domas – pasaulinėje ledų gamybos įmonėje, o Ainė – tarptautiniame banke?

„Gal darbdaviai ir nesuprato, kodėl apskritai išvažiuoju. Dažniausiai įprasta manyti, kad žmonės išvyksta todėl, kad nesiseka, neranda norimo darbo ar dėl asmeninių priežasčių, o mums viskas sekėsi“, – neslepia mergina. Draugei pritaria ir Domas: „Dievas tikriausiai laikė ranką virš mūsų. Darbą susiradau per savaitę, po pusmečio pakilau į aukštesnes pareigas… Nežinau, ar tam turėjo įtakos tai, kad baigėme magistro studijas Jungtinės Karalystės universitetuose, ar kita priežastis.“

Nusprendė įgyti patirties

Toje ūkanotoje šalyje kėdainietis pasakoja praleidęs ne tiek jau ir daug laiko – kiek daugiau nei trejus metus. Vilniuje ISM vadybos ir ekonomikos universitete įgijęs vadybos ir verslo analitikos bakalauro išsilavinimą, 2014 metais vaikinas įstojo į magistrantūrą Lydso (Leeds) universitete Anglijoje. Jo specializacija – strateginis valdymas pasaulinėje rinkoje.

Baigusi finansų bakalauro studijas Lietuvoje, į Angliją atskrido ir Ainė, o kadangi jai patiko angliška studijų sistema, taip pat nusprendė gilinti savo žinias magistro studijose. „Įstojau į Glazgo universitetą ir baigiau tarptautinių finansų analitikos magistro studijas. Ši specialybė padėjo užpildyti nišą, kurioje, jutau, man trūko žinių. Studijų kitoje šalyje gal kiek ir baiminausi, žinojau, kad bus sunku, tačiau supratau, kad tai bus man naudinga kaip specialistei“, – pasakojo mergina. Ir ji neklydo – dar studijuodama sėkmingai įsidarbino banke.

Abu kėdainiečiai šypsosi – gavus darbus pagal įgytas specialybes, teko pakoreguoti ir pirminį planą. Iš pradžių jie ketino grįžti į gimtinę po studijų, o gavę darbus, nusprendė dar metus įgyti darbinės patirties.

Škotai – draugiški ir vertina lietuvius

Tai gal, Jungtinei Karalystei rengiantis išstoti iš Europos Sąjungos, Glazge dirbantys lietuvaičiai jautė vietinių netoleranciją? – kyla tipiškas „lietuviškas“ klausimas. „Nieko panašaus“, – tvirtai paneigia abu pašnekovai. Pasak jų, škotai apskritai yra atviresni užsieniečiams ir į „Brexit’ą“ sureagavo labai jautriai. „Pati Škotija per pastaruosius dvidešimt metų labai sparčiai ir ženkliai keitėsi: iš industrinės šalies, kurioje vyravo laivyba, naftos gavyba, perėjo prie technologijų ir verslo parkų. Škotai greitai persiorientavo ir suprato, kad tarptautiniai darbuotojai gali būti šaliai naudingi, – mano Domas. – Mano bendradarbiai buvo škotai, tad draugiškai pajuokaudavome tik dėl lietuviško akcento – kas girdėjo, tas žino, kad norint įvaldyti škotišką reikėtų daug padirbėti. Bet tai buvo tik pajuokavimai, o pykčio niekada nepasitaikė.“

Dirbdama tarptautiniame banke Škotijoje Ainė įsitikino – lietuviai šioje šalyje vertinami kaip geri darbuotojai.

Tam pritaria ir Ainė: „Mes niekur nesusidūrėme su diskriminacijos ar netolerancijos apraiškomis. Atvirkščiai, banko skyrius, kuriame įsidarbinau, norėjo būtent lietuvės, nes viena tautietė ten jau dirbo ir buvo vertinama už darbštumą.“

Pasak Domo, bendraudamas su škotais, jis esant progai primindavo, kad lietuviai nėra rytų europiečiai, o jau priskiriami Šiaurės Europai.

Sprendimas pasiteisino

Vis tik jaunuoliai pripažįsta – gyvendami svečioje šalyje, pasiekė kryžkelę, kurioje teko apsispręsti, ką daryti toliau. „Reikėjo arba pasilikti ilgam, įsikurti, arba grįžti. Mes nusprendėme, kad galime daugiau duoti Lietuvai“, – ramiai dėstė Domas, kuris jau įsidarbino eksporto vadybininku Kėdainiuose ir tikisi pritaikyti įgytą darbo su užsienio rinkomis patirtį.

„Elementaru, kad kuo ilgiau ten gyveni, tuo labiau pririša darbas ir galimybės. Tada supranti, kad jeigu liksi dar metus kitus, gali ir negrįžti“, – pridūrė Ainė. Mergina pabrėžė, kad gyvendama užsienyje, didmiestyje, suprato vieną dalyką – Lietuvoje gyvenimo kokybė iš tiesų yra labai gera. „Daug kas įsivaizduoja, kad jeigu dirbsi užsienyje, geroje tarptautinėje įmonėje, bus lengva, nepervargsi. Iš tikrųjų mano darbo diena vidutiniškai trukdavo 12 valandų. Nuolat stresinės situacijos, kurias reikėdavo spręsti. Tada pamatai, kad grįžęs namo tu nieko daugiau nebepajėgi. Manau, kad čia lengviau, žmonės turi daug daugiau laiko“, – svarstydama apie lėtesnį gyvenimo tempą Lietuvoje ir Kėdainiuose, kalbėjo mergina.

Nors grįžtant ir ją baugino nežinia, ar turės kur pritaikyti įgytą darbinę patirtį, šios abejonės greitai išsisklaidė: per porą savaičių kėdainietė gavo darbą Vilniuje įsikūrusioje įmonių grupėje, finansų ir investicijų departamente.

Svarbiausia – ne pinigai

„Mane stebina tai, kad visi, kalbėdami apie darbą užsienyje, galvoja tik apie pinigus. Būk ten, nes ten uždirbsi. O kas iš to, jeigu nebėra laiko tiesiog džiaugtis gyvenimu? Kai pajauti, kad imi vis rečiau bendrauti su savo tėvais, draugais, ir kai pabandai į viską pažiūrėti negalvodamas apie pinigus – supranti, kad gyvenime prarandi tiek daug dalykų“, – atvirai svarstė Domas.

Abu jaunuoliai nusiteikę ypač pozityviai ir nesibaimina nei kylančių maisto kainų, nei kitų problemų, kurioms, kaip jie sako, išspręsti reikia tik laiko. Pašnekovai sako įsitikinę, kad problemų yra visose šalyse, o labai daug kas priklauso nuo pačių žmonių požiūrio. „Gal aš labai pozityvus, bet manau, kad viskas, ko pasieksime gyvenime, daugiau ar mažiau priklauso nuo mūsų, – svarsto Domas. – Lietuvoje labai daug negatyviai mąstančių žmonių, bet aš netikiu, kad toks požiūris kur nors nuves. Negatyvus požiūris į gyvenimą tiesiog padeda suversti kaltę dėl nesėkmių kažkam kitam, bet ne pačiam imtis atsakomybės.“

Palinkėjimas – siekti to, ko norite

Na, o ką galėtų aukštais įvertinimais magistro studijas užsienyje baigę kraštiečiai patarti jaunuoliams, ketinantiems studijuoti kitose šalyse? Pasak Domo, rengiantis studijuoti magistrantūroje svarbu suvokti, kad vyksti ne studentauti, o rimtai dirbti. „Mano kurse mokėsi studentų iš viso pasaulio, ir visi turėjo vienintelį tikslą – išmokti“, – pabrėžė pašnekovas. Jo žodžiams pritarė ir Ainė, pridurdama, kad rašant motyvacinį laišką universitetui, reikia pagrįsti, kodėl norite studijuoti tam tikrą specialybę tame universitete, įrodyti, kad esate tinkami, psichologiškai stiprūs, kad tinkamai atstovausite universitetą ir sugebėsite pabaigti studijas. „Reikia analizuoti save kaip asmenybę ir suprasti, ar tikrai to norite“, – sakė mergina.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.