Nuotekų tvarkymas: kėdainiečiai renkasi civilizaciją

0

Vienas iš pirmųjų klausimų, su kuriuo susiduria individualiuose na­muose besikuriantys žmonės – kur dėti susidarančias buitines nuotekas? Nuotekas galima tvarkyti keliais būdais, tačiau patogiausias – prisijungti prie centralizuotų tinklų, jei jie yra nutiesti. Tokią galimybę turi didžioji dalis kėdainiečių. 

Ateityje bus siekiama, kad daugiau kaip 2000 gyventojų turinčiuose miestuose atliekos būtų tvarkomos civilizuotai, o visi gyventojai prie jų prisijungtų. (Roberto Kartavičiaus nuotrauka)

Dauguma tvarko centralizuotai
Pasak bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaitkevičiaus, Kėdainių mieste tik nedidelė dalis gyventojų nesinaudoja centralizuoto nuotekų tvarkymo paslauga. „Mūsų skaičiavimais, Kėdainių mieste prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų yra prisijungę 97,1 proc. gyventojų“, – sakė K. Vaitkevičius.
Likusieji turi įsirengę nuotekų duobes, iš kurių nuotekos surenkamos mobiliosiomis transporto priemonėmis. Biologines nuotekų valyklas dažniausiai turi įsirengę jaunesnės šeimos, taip pat yra kiemų, iš kurių neišnyko ir lauko tualetai.
„Kėdainių vandenų“ vadovas apgailestauja, kad yra gyventojų, nenorinčių jungtis prie centralizuotos sistemos, nors tam sudarytos visos sąlygos. Žmonės nurodo įvairias priežastis – vieniems tai per brangu, kiti sako, kad išleidžia nuotekas į duobę arba išveža. Prisijungimo prie tinklų vieno metro darbų kaina svyruoja nuo 25 eurų. Tačiau nuotekų tvarkytojai pastebi, kad skaičiuojant per ilgesnį laiką surinkti nuotekas išeina ne ką pigiau nei prisijungti prie centralizuotų tinklų. Jei nuotekų talpos dydis yra 5 kubiniai metrai, tai už duobės ištuštinimą mūsų rajone reikia mokėti apie 36 eurus.
„Žinoma, labai norėtume, kad civilizacija pasiektų ir mus, tuomet patiems nereikėtų rūpintis nei nuotekų tvarkymu, nei geriamojo vandens kokybe, nes dabar naudojame šulinio vandenį ir jį filtruojame“, – prisijungimo prie centralizuotų tinklų nauda neabejoja priemiestyje gyvenanti Miglė. Jauna šeima, kurioje auga mokyklinio amžiaus vaikai, gyvena toliau nuo miesto centro triukšmo, tačiau nenori atsisakyti civilizacijos teikiamų patogumų.

Teršia aplinką
Nuotekų tvarkytojams ir aplinkosaugininkams neretai tenka susidurti su nuotekų tvarkymo pažeidimais, kuriuos padaro prie centralizuotų tinklų neprisijungę gyventojai. Pasitaiko, kad nuotekos išleidžiamos į upelį, drenažą, griovius. Blogiausia, kai nesandarūs nuotekų rezervuarai yra netoli šulinių. Būta ir nesąžiningumo atvejų, kai iš nuotekų duobės gyventojai naktį išpumpuodavo nuotekas į miesto vandens įmonės kanalizacinius šulinius.


Biologines nuotekų valyklas dažniausiai turi įsirengę jaunesnės šeimos, taip pat yra kiemų, iš kurių neišnyko ir lauko tualetai.


Iš praustuvų, dušų, sanitarinių mazgų atkeliaujantys nuotekų vandenys yra užteršti įvairiomis ūkinėmis atliekomis, plovimo priemonėmis, fekalijomis. Pasak rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Alinos Melinauskienės, netinkamai tvarkomos buitinės nuotekos teršia aplinką ir gruntinius vandenis. Nuotekose esantis azotas skatina vandens telkinių užžėlimą, dumblėjimą. Beje, specialistė ragina individualiai besitvarkančius gyventojus saugoti nuotekas surinkusios ir išvežusios įmonės išduotus kvitus – taip galėsite įrodyti, kad nuotekos tvarkomos neteršiant aplinkos.
Baudos už nuotekų tvarkymo pažeidimus siekia nuo 60 iki 1150 eurų. Jei nuotekos suleidžiamos į drenažo sistemas, skiriama 120–580 eurų bauda.

Reikalavimai griežtės
Daugiau kaip 2000 gyventojų turinčiuose miestuose nuotekos turi būti tvarkomos laikantis direktyvos dėl miestų nuotekų valymo reikalavimų, tačiau Europos Komisija prieš Lietuvą neseniai pradėjo pažeidimo procedūrą dėl netinkamo direktyvos vykdymo. Ji pradėta dėl to, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų, taip pat daugelyje Lietuvos miestų, turinčių daugiau kaip 2000 gyventojų, nepasiekta, kad ne mažiau kaip 98 % nuotekų būtų tvarkoma centralizuotose sistemose. Nuotekų tvarkymas individualiose sistemose irgi neužtikrino tokio aplinkos apsaugos lygio, kurio reikalauja direktyva.
Birželį Aplinkos ministerijos atstovai Europos Komisijai pristatė veiksmų planą, kaip ketina spręsti susidariusią situaciją. Pirmiausia Kėdainiuose ruošiamasi nuotekų valyklos rekonstrukcijai ir plėtrai. Iki 2019 metų numatoma pertvarkyti veikiančius valymo įrenginius, didinti nuotekų priėmimo, paskirstymo, mechaninio ir biologinio valymo grandžių pajėgumus.
Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis bus siekiama, kad daugiau kaip 2000 gyventojų turinčiose teritorijose nuotekos būtų tvarkomos centralizuotai, o visi gyventojai prie jų prisijungtų. Individualiai tvarkyti nuotekas mieste ateityje bus galima tik išimtinais atvejais, kai centralizuotos sistemos kainuos per brangiai. Tą bus galima daryti tik tokiuose įrenginiuose, kurių efektyvumas toks pat, kaip ir miesto nuotekų valymo įrenginių, pavyzdžiui, sandariuose nuotekų kaupimo rezervuaruose, iš kurių nuotekos bus išvežamos į miesto nuotekų valymo įrenginius.
Iki 2019 m. planuojama sukurti individualių nuotekų tvarkymo registrą, kuris padės geriau kontroliuoti šią sritį.

 

Leave A Reply