Nuostabus augalas – parazitų gniaužtuose

Pavasarį savo žiedų grožiu ir kvapu džiuginančios ievos kai kuriose rajono vietose yra aptrauktos ištisu voratinkliu. Dėl šio vaizdo sunerimę gyventojai kreipėsi į redakciją klausdami, kas šiems medžiams atsitiko? Vaizdas patraukė ir Kėdainių rajono savivaldybės mero Sauliaus Grinkevičiaus akis, kurį taip pat suneramino, kodėl ievos yra aptrauktos didžiuliu, įspūdingai atrodančiu baltu voratinkliu.

Situaciją pakomentavo Alfonsas Čeida, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyriausiasis specialistas.

„Tikriausiai dažnas gyventojas pastebėjo upių pakrantėse, parkuose ir pamiškėse keistai „išbalusius“ medžius. Priėjus arčiau matomos augančios ievos, kurių kamienai iki pat žemės aptraukti ištisu voratinkliu. Tik išsiskleidę lapai nugraužti, o voratinkliuose knibžda tūkstančiai gelsvų su dviem išilginėmis juodų dėmių juostelėmis ir juoda galva vikšrų. Tai taškuotųjų kandžių šeimos drugio – ievinės kandies – vikšrai. Birželio pradžioje vikšrai nuėda visus apnikto medžio lapus ir keliauja į specialiai medžio šakose, ant kamienų ar žolėje suverptus lizdus, kur kokonuose virsta lėliukėmis. Maždaug po dviejų savaičių iš šių lėliukių išsirita drugiai, kurie netrukus poruojasi. Drugiai kiaušinėlius deda ant ievų pumpurų ir ūglių. Netrukus išsirita labai maži (mikroskopinio dydžio) vikšreliai, kurie nesimaitina, o slepiasi po pumpurų dengiamaisiais žvyneliais, kur jie ir žiemos. Kitų metų pavasarį šie vikšreliai ims graužti tik išsprogusius ievų lapus. Nors vikšrų apnikta ieva dažniausiai lieka be lapų, tačiau vasaros metu ji išaugina naujus ir išlieka gyva. Jei minėti parazitai visiškai nualintų ir taip išnaikintų savo mitybinius augalus, žūtų ir patys, nes jie prisitaikę maitintis tik šios rūšies augalų lapais“.

Daugiausiai ievinės kandies apniktų medžių randama Nevėžio paupiuose, važiuojant link Labūnavos už Pašilių sodų bei upės pakrantėse, važiuojant link Tiskūnų, ties Apytalaukiu.