Gruodis – bene tamsiausias ir niūriausias metų mėnuo, be to, pasižymintis gana dideliu avaringumu. Keliuose žūsta ar yra sužalojami ne tik transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai, bet ir nedrausmingi pėstieji. 

Tamsoje (kairėje) pėstieji be šviesos atšvaitų taptų itin sunkiai pastebimi, o juk tai – grėsmė jų gyvybėms.

Tamsoje (kairėje) pėstieji be šviesos atšvaitų taptų itin sunkiai pastebimi, o juk tai – grėsmė jų gyvybėms.

Kėdainių rajone šiais metais kelių eismo įvykiuose jau žuvo 6 žmonės, dar beveik trys dešimtys jų – sužeisti. Nemažą dalį sužeistųjų sudaro pėstieji, partrenkti pėsčiųjų perėjose.

„Mirties kelias“ toliau šienauja gyvybes
Pasak Giedriaus Čižinausko, Kėdainių rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininko, Kėdainių rajone šiais metais registruoti 26 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo šeši asmenys. Iš jų vienas – pėstysis. „Pastaroji nelaimė įvyko Apytalaukio kaimo ribose, tiesa, šviesiu paros metu. Žuvusysis buvo labai neatsargus – staigiai išėjo į važiuojamąją kelio dalį“, – sakė pašnekovas.
Kitas eismo įvykių metu žuvęs asmuo buvo keleivis, likę keturi – transporto priemonių vairuotojai. „Trys žuvę vairuotojai mirė rajoną kertančiuose magistraliniuose keliuose – du iš jų ,,Via Balticoje“, o kitas – magistraliniame kelyje, jungiančiame Vilnių–Kauną–Klaipėdą. Visi žuvę vairuotojai buvo blaivūs“, – pabrėžė pašnekovas.
Abu ,,Via Balticoje“ žuvę vairuotojai vairavo sunkiasvores transporto priemones ir buvo ne Lietuvos piliečiai – latvis bei estas.
Paskutinė tragiškai pasibaigusi nelaimė įvyko liepą: susidūrus net keturiems sunkiasvoriams vilkikams, žuvo vairuotojas iš Latvijos.
,,Via Balticoje“ visgi žuvo ir vienas lietuvis – pavasarį esto sukeltame autoįvykyje. Ši magistralė – ypač avaringa, eismas joje nuolatinis, intensyvus. Ne veltui šis kelias dar vadinamas „mirties keliu“.
Apskritai šiųmetę mirčių eismo įvykiuose statistiką gana ženkliai papildė mirtys magistraliniuose keliuose. 2013 metais ten žuvusiųjų nebuvo“, – kalbėjo G. Čižinauskas.
Pernai eismo įvykiuose Kėdainių rajone žuvo 5 žmonės, visoje šalyje – 258 žmonės.

Daugiausiai sužeistųjų – perėjose
Iš viso per šiuos metus penki asmenys buvo sužaloti magistraliniuose, šeši – krašto, aštuoni – vietiniuose keliuose, o devyni asmenys – mieste. Iš viso – 28 žmonės. Praėjusiais metais buvo 40 sužeistųjų. Į šią statistiką įtraukiami ir partrenkti pėstieji.
Pasak G. Čižinausko, pastebima tendencija, kad daugiausiai pėsčiųjų yra sužeidžiama būtent pėsčiųjų perėjose. „Mieste turime gana daug perėjų, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad dėl nelaimių kalti tik vairuotojai. Neretai tenka pastebėti, kad patys pėstieji neapsidairę šoka į gatvę“, – atkreipia dėmesį jis.
Šiais metais eismo įvykiuose buvo sužaloti ir du vaikai – tiesa, nelaimės įvyko namų kiemuose, mažamečiams staigiai ir neatsargiai šokant pro pravažiuojančius automobilius.

Neatsargumo kaina – gyvybė
Pasak pašnekovo, tamsiuoju metų laiku visiems eismo dalyviams labai svarbu suvokti, kad net menkiausias neatsargumas kelyje ar gatvėje gali kainuoti gyvybę. Keliu einantis žmogus, pagailėjęs vos kelių litų atšvaitui įsigyti, partrenktas automobilio, gali ilgai gydytis ligoninėje arba apskritai atsisveikinti su gyvenimu. Atšvaitas tamsiu paros metu reikalingas tiek užmiesčio keliuose, tiek ir mieste.
„Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad atšvaitas turi būti kabinamas ant išorinių drabužių dešinio šono. Jis turėtų būti maždaug automobilių lempų lygyje. Nėra numatyta, kiek tų atšvaitų pasikabinti reiktų, bet kuo daugiau, tuo geriau: pėstysis gali žibėti kaip kalėdinė eglutė. Užmiestyje asmuo turėtų nepamiršti apsivilkti ir šviesą atspindinčios liemenės“, – pabrėžė pareigūnas.

Pastoviai – prevencinės priemonės
Dar viena prevencinė pėstiesiems skirta priemonė – baudos. „Per dešimt šių metų mėnesių policijos pareigūnai nubaudė 152 nedrausmingus pėsčiuosius. Baudos išrašytos dėl ėjimo ne per pėsčiųjų perėją, užmiestyje – dėl ėjimo be atšvaitų, ne ta kelio puse. Į šiuos pažeidimus daugiausiai kreipiame dėmesį šaltuoju sezonu, mat vasarą daugiausiai problemų kelia neblaivūs dviratininkai, ypač kaimo vietovėse. Iš dešimties dviratininkų kokie aštuoni važiuoja išgėrę“, – sakė pašnekovas. Pernai metais baudas turėjo susimokėti 126 nedrausmingi pėstieji.
„Be jokios abejonės, naudojame įvairias prevencines priemones, skirtas pėstiesiems, dviratininkams, vadeliotojams. Pavyzdžiui, nuo metų pradžios savo iniciatyva pravedėme 25 saugaus eismo akcijas. Vykdėme ir kitas, kurias skelbdavo respublikos ar apskrities institucijos“, – kalbėjo pašnekovas.

Bėda – didelis greitis
Baigdamas pokalbį, Kelių policijos poskyrio viršininkas G. Čižinauskas atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausia eismo įvykių, kuriuose būna aukų ar patiriama sužalojimų, priežastis – saugaus greičio ir atstumo nepasirinkimas: „Per didelis greitis iki šiol yra tikra mūsų visuomenės bėda.“
Tą iliustruoja ir lapkričio 22-osios eismo įvykis: apie 5.11 val. Paaluonio kaime (Pernaravos sen.), kelio Paaluonys–Ariogala–Raseiniai 1,6 kilometre, 31 metų vairuotoja I. P., vairuodama automobilį ,,Toyota Land Cruiser“, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio 41 metų keleivis V P. Pirminiais duomenimis, vairuotoja buvo blaivi.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.