Švietimo sistema, kaip ir daugelis kitų dalykų mūsų šalyje, vis dar gyvena įvairiais pokyčiais bei reformomis, tad nenuostabu, kad geros darbo kokybės siekiantys pedagogai dalyvauja projektuose, seminaruose, programose. „Būtina kaupti žinias, gilintis į kolegų patirtį. Tik taip atsirinksime tai, kas geriausia“, – sako puikiais mokinių rezultatais garsėjančios Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė. 

Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas bei Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė seminare Lenkijoje ir Čekijoje susipažino su šių šalių ugdymo sistemomis.

Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas bei Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė seminare Lenkijoje ir Čekijoje susipažino su šių šalių ugdymo sistemomis.

Spalio pabaigoje 53 mokytojų grupė iš devynių Lietuvos savivaldybių, dalyvaujančių projekte „Lyderių laikas 2“, vyko į stažuotę Lenkijoje bei Čekijoje pagal kvalifikacijos tobulinimo programą „Įvairių mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai; savivaldybių pagalba mokyklų iniciatyvoms ir sprendžiant problemas“. Tarp projekto dalyvių buvo ir Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas bei Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.

Susipažino su kolegų darbu
Viešnagės Lenkijoje metu mokytojai lankėsi Augustavo švietimo centre, Augustavo II bendrojo lavinimo licėjuje, Barglovo gimnazijos pagrindinėje mokykloje, generolo Jakūbo Jasinskio vardo LXXII bendrojo lavinimo licėjuje Varšuvoje, Varšuvos švietimo ir socialinių inovacijų mokymo centre (WCIES). Lietuviai pedagogai susipažino su Lenkijos švietimo sistema, edukacinių centrų veikla, mokyklų veikla ir aplinka, savivaldybių ir mokyklų bendradarbiavimo būdais.
Čekijoje Lietuvos mokytojų grupė lankėsi pagrindinėje mokykloje Lupáčova, Prahos 3 miesto savivaldybėje, pagrindinėje mokykloje Havličkovo náměstí, nepelno organizacijoje „Apla“ ir pagrindinėje mokykloje Jířího z Poděbrad. Čekai atvirai kalbėjo apie savo darbą, pristatė mokyklas, Prahos 3 seniūnės pavaduotoja bei švietimo ir kultūros skyrių vedėjai trumpai pristatė Čekijos švietimo sistemą.

Įdomi pažintis
„Visada norisi kuo daugiau pamatyti ir pažinti, kad galėtum įsigilinti ir teisingai įvertinti savo darbą. Mūsų bendruomenėje nuolat kyla diskusijų, ar teisingu keliu eina Lietuvos švietimo reforma. Tad mes turėjome puikią galimybę šioje stažuotėje išsamiai susipažinti su dviejų šalių švietimu“, – kelionės įspūdžiais dalijosi V. Liutkienė.
Stažuotės metu mokytojai turėjo galimybę palyginti Lietuvos, Lenkijos ir Čekijos švietimo sistemas. Lenkijos švietimo sistema susidaro iš šių ugdymo pakopų: pradinio (3+3 metai), gimnazijos (3 metai) ir licėjaus (3 metai).
Čekijos švietimo sistemą sudaro: ikimokyklinis ugdymas (3-6 metų ugdytiniai) – bendras pavadinimas yra Mateřská škola (MŠ); pradinis ugdymas (6-15 metų ugdytiniai) – bendras pavadinimas yra Základní škola (ZŠ); vidurinis ugdymas (15-19 metų ugdytiniai) – bendras pavadinimas yra Střední škola (SŠ) arba Gymnázium (kai kuriose iš šių mokyklų taip pat mokosi 11-19 metų mokiniai).

Lenkams rūpi mokslo kokybė
„Abiejose šalyse pradinis ir pagrindinis ugdymas yra seniūnijų pavaldumo, vidurinis ugdymas – savivaldybės žinioje. Įdomu tai, kad Lenkijoje mokyklas gali steigti įvairios ministerijos. Dailės, muzikos mokyklos yra kultūros ministerijos žinioje, teisės mokyklos įsteigtos Teisės ministerijos. Lenkijoje steigėjas tampriai bendrauja ir bendradarbiauja su mokyklomis. Mokyklos veikla yra reglamentuota ir stebima. Steigėjai (ypač Augustave) daug dėmesio skiria ir investuoja į kokybę. Mokyklos džiaugiasi, kad jose papildomai finansuojamos konsultacijos, numatomos lėšos mokytojų skatinimui. Lenkijoje sėkmingai funkcionuoja privačios mokyklos, savarankiškos mokyklos ir mokyklos-susivienijimai. Didelį įspūdį paliko Augustavo mokyklų susivienijimas. Tai didelis mokyklos kompleksas su puikiai įrengtomis patalpomis, dirbtuvėmis, laboratorijomis, sporto aikštynais, bendrabučiu. Šiame susivienijime mokosi apie 1 500 ugdytinių ir jis vienija gimnaziją, licėjų, jaunimo mokyklą, suaugusiųjų mokyklą, specialiąją mokyklą profesinio rengimo centrą ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo instituciją. Kai kuriose iš šių ugdymo įstaigų yra tik po keliasdešimt mokinių, tačiau ši struktūra leidžia įstaigai sėkmingai funkcionuoti. Pradinėms mokykloms ir gimnazijoms Lenkijoje yra nustatyti mikrorajonai. Licėjus ugdytiniai renkasi pagal norą, ugdymo pasiekimų rezultatus“, – kolegų lenkų švietimo sistemos ypatumus vardijo stažuotėje buvę kėdainiečiai.

Čekai žavi demokratiškumu
Čekijoje ugdymas yra daug demokratiškesnis. „Pirmas įspūdis buvo, kad tai nereglamentuojamas ir visai nekoordinuojamas procesas, tačiau apsilankius ugdymo įstaigose tapo aišku, kad vaikų mokymas – laisvas ir atsakingas brandžių komandų darbas. Mokyklos labai atsakingai organizuoja ugdymo procesą, teikia daug įvairių paslaugų: mokinius užima nuo pusės septintos ryto (jei tėvai anksti eina į darbą) ir dirba su jais iki devintos vakaro. Vienoje mokykloje po pamokų organizuojama 90 būrelių veikla, kurioje dalyvauja 57 procentai mokyklos mokinių. Kita mokykla vienu metu vykdo 12 projektų ir jų veikloje gali dalyvauti visi norintys mokyklos bendruomenės nariai. Mokyklos turi daug laisvių ir tai prasideda nuo ugdymo turinio formavimo. Yra duotas tik privalomas pagrindinių dalykų branduolys (iš 35 savaitinių valandų nurodytas tik apie 16 privalomas panaudojimas), o visą kitą ugdymo turinį formuoja įstaiga. Čekijoje nėra paskirstytų privalomų mikrorajonų, todėl šalia esančios ugdymo įstaigos yra labai skirtingos, turi savo veidą ir skiriasi viena nuo kitos. Steigėjo ir įstaigos bendravimas ir bendradarbiavimas yra daugiau administruojamojo pobūdžio, nes veiklos reglamentavimo labai mažai. Savivaldybė ir įstaiga bendrauja ir bendradarbiauja ,,kada reikia“. Kartu sprendžiami finansiniai dalykai, skelbiami ir finansuojami projektai, grantai (atliktos veiklos įvertinimas). Finansinę veiklą ir tik esant nusiskundimams ugdymo kokybe prižiūri švietimo inspekcija“, – apie čekų pedagogų darbą kalbėjo L. Tauginas. Mokytojų ir mokyklos vadovų atestacija Čekijoje nėra vykdoma. Kadangi Čekijoje nėra nustatomos kvalifikacinės kategorijos, pagrindinis pedagogų, vadovų atlyginimas priklauso nuo darbo stažo ir priedų už papildomus darbus. Bakalauro išsilavinimas Čekijoje suteikia galimybę dirbti tik mokytojo asistentu, magistro išsilavinimas – mokytoju. Atlygio skirtumas tarp jauno specialisto ir seniai dirbančio mokytojo yra minimalus. Čekijoje tik dabar pradedamas mokinių su specialiaisiais poreikiais integravimas į bendrojo ugdymo sistemą ir tai čekams kelia daug problemų.
Savitos abiejų šalių mokytojų rengimo ir mokytojo kvalifikacijos suteikimo sistemos. Vienos refleksijos metu jauna Biržų gimnazijos mokytoja pasakė savo grupės nuomonę, kuri visiems labai patiko: ,,Norime gyventi Lietuvoje, dirbti kaip Čekijoje, o atlygį gauti kaip Lenkijoje.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.