Netvarkantiems nuotekų – įspėjimai ir baudos

0

Tiek Kėdainių rajono politikai, tiek aplinkosaugininkai apsilankę keletoje krašto seniūnijų skambina pavojaus varpais – ypač kaimuose ir mažuose miesteliuose kai kurie privačių namų savininkai labai netvarkingai tvarko nuotekas ir teršia aplinką. Kol kas gyventojai yra įspėjami, o jei tinkamai nesitvarkys, vėliau bus skirtos baudos. 

Ne kartą susirinkę Kėdainių rajono darbo grupės dėl nuotekų tvarkymo problemų kaimiškosiose seniūnijose sprendimo nariai nutarė, kad reikia apvažiuoti visas rajono seniūnijas ir patiems įsitikinti, kaip individualiai tvarkomos nuotekos kaimuose bei miesteliuose.

Apverktina situacija
Pasak rajono Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Alinos Melinauskienės, per vasarą bus aplankytos visos seniūnijos ir daugelyje kaimų pažiūrėta, kaip tvarkomos privačių valdų nuotekos.
„Pirmosios išvykos rodo, kad problema yra labai rimta. Kol kas lankėmės tik trijose seniūnijose. Vaizdai, kuriuos pamatėme, įpareigoja kaip galima skubiau gelbėti aplinką. Ypač sudėtingą situaciją radome Mantviliškyje (Dotnuvos sen.). Ten nėra centralizuotų nuotekų tinklų, tai dauguma kaimo gyventojų nuotekas leidžia į drenažo sistemas ir jos suteka į Dotnuvėlės upelį. Radome vos keletą valdų, kuriose įrengtos nuotekų surinkimo talpos, bet jos perpildytos, akivaizdžiai neprižiūrimos. Mes buvome nusiteikę, kad šis mūsų apsilankymas nebus baudžiamasis, bet sutikę labai priešišką nusiteikimą, pakeitėme nuomonę. Porai mantviliškiečių aplinkosaugininkai skyrė baudas už nuotekų netvarkymą ir aplinkos teršimą. Labai gaila, kad žmonės nesupranta, kad jie dabar gyvena ne taip, kaip turėtų. Buvo sunku bendrauti ir kažką patarti, kai susidūrėme su didžiuliu priešiškumu“, – sakė A. Melinauskienė.


Kol kas gyventojai yra įspėjami, o jei tinkamai nesitvarkys, vėliau bus skirtos baudos. 


Vizitas Gudžiūnų seniūnijos Miegėnų kaime komisijos nariams paliko kiek šviesesnį įspūdį. Šiame kaime yra nuotekų surinkimo tinklai, tad tikrintojai sutiko ne vieną miegėniškį, kuris namuose susikaupiančias nuotekas per prisijungimą prie tinklų leidžia į bendrą sistemą.
„Matėme, kad miegieniškiai daug geranoriškesni. Neprisijungę prie tinklų yra arba vyresnio amžiaus žmonės, arba kaimo naujakuriai. Su visais kalbėjome, prašėme tvarkytis taip, kaip reikia. Gavome ne vieną pažadą, kad situacija pasikeis, nes žmonės prisipažino jau seniau apie tai galvoję, o tikrintojų vizitas buvo tarsi spyris daryti tai, kas privalu.

Yra ir gerų pavyzdžių
Trečioji išvyka tikrintojus nuvedė į Pelėdnagių seniūnijos Paobelio kaimą. Jame prie centralizuotos nuotekų sistemos nėra prisijungę apie 70 privačių valdų šeimininkai. Kol kas aplankyta tik nedidelė jų dalis.
„Sutikome labai įvairiai nusiteikusių žmonių. Vieni pikti ir nelabai galvoja kažką daryti, nes sako neturį lėšų. Kiti net parodė dokumentus, kad prisijungimas pradėtas. Treti sakė turį talpas ir išsiverčią su jomis“, – išvyką į Paobelį apžvelgė A. Melinauskienė.

Kraštiečius lankantys specialistai perspėjo, kad nesusitvarkius nuotekų sistemų, ateityje grės baudos.

Tikrintojai tik primena kraštiečiams, kad nuotekas galima tvarkyti keliais būdais, tačiau patogiausias, jei tik yra nutiesti centralizuoti tinklai, prisijungti būtent prie jų.
„Su talpomis ir nuotekų išvežimu iš jų būna įvairių kuriozų. Tačiau, jei jau nuotekos kaupiamos talpose ir vis jos išvežamos, tai būtina saugoti išvežimo kvitus, kad galėtume matyti, jog tai tikrai vyksta“, – perspėjo Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė.

Gresia baudos
O norintieji prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, prieš pradėdami kažką daryti pirmiausia turėtų užsukti į bendrovės „Kėdainių vandenys“ 201 kabinetą ir gauti visą informaciją, kaip teisingai atlikti visas procedūras ir darbus. Pasak kraštiečių, kurie šiuo metu planuoja prisijungimą prie tinklų, vieno metro darbų kaina svyruoja nuo 25 eurų.
Nuo nuotekų tvarkymo nenusigręžiantys aplinkosaugininkai sakė, kad nesitvarkantieji sulauks įspėjimų, o vėliau baudų.
„Baudos už nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimus gana nemažos. Pirmą kartą prasižengus galima sulaukti baudos nuo 60 iki 300 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos gerokai didesnės: nuo 300 iki 1150 eurų. Jei nuotekos suleidžiamo į drenažo sistemas, tada baudos svyruoja nuo 120 iki 580 eurų“, – sakė Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida.
Visos seniūnijos dėl nuotekų tvarkymo kontrolės bus aplankytos per vasarą, o lapkričio pradžioje bus pateikta ataskaita, apie rastą situaciją. Tada bus sprendžiama, ką daryti toliau.

Leave A Reply