Neterminuotas streikas prasidėjo: kodėl miesto pedagogai tam ryžosi?

„Neterminuotas streikas“, – toks užrašas, užklijuotas ant Šviesiosios gimnazijos durų jau iš tolo informuoja, kad mokykloje dirbantys pedagogai atsisako vesti pamokas. To priežastis – Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma etatinio darbo apmokėjimo reforma. Streikuoti Šviesiosios mokytojai pradėjo nuo šio pirmadienio ryto. Prie jų nuo trečiadienio prisijungė ir J. Paukštelio progimnazijos mokytojų kolektyvas.

Šviesiosios gimnazijos mokytojai Raminta Borodičienė bei Tomas Bičiūnas teigė, jog mokyklos mokytojų kolektyvas streikuos tol, kol bus išgirsti aukščiausiuose valstybinės valdžios sluoksniuose.

Pedagogai prisipažįsta – sumažėjęs darbo atlyginimas bei išaugęs darbo krūvis skaudina žymiai mažiau nei reiškiamas atsainus valdininkų požiūris į mokytojus bei jų vykdomą darbą. Todėl neterminuoto streiko metu mokytojai sieks, kad ministerijoje dirbantys valdininkai atsižvelgtų į mokytojų keliamus probleminius klausimus bei pastebėtus trūkumus išspręstų kokybiškai ir teisingai.

Dirba papildomus darbus

Šiuo metu Šviesiojoje gimnazijoje streiką paskelbė ne visas mokytojų kolektyvas, bet didesnioji jo dalis – 26 mokytojai.

„Streikuodami prisijungėme prie bendrųjų streiko reikalavimų, kurie yra iškelti ir jau seniau paviešinti šalies mastu. Esame nepatenkinti dėl etatinio apmokėjimo sandaros – palaikome mintį, kad mokytojo etatą turėtų sudaryti 18 kontaktinių valandų (t. y. pamokų) ir 18 valandų, kurios turėtų būti skirtos pamokų pasiruošimui, darbų taisymui, kitiems tiesioginiams mokytojo darbams. Visi kiti papildomi darbai (vadovavimas klasei, ruošimas olimpiadoms, konkursams, renginiams, budėjimas įvairiuose renginiuose, mokinių lydėjimas į ekskursijas, konkursus) – turėtų būti virš etato, t. y. apmokama papildomai“, – savo poziciją išreiškė gimnazijos matematikos mokytoja bei streiko komiteto pirmininkė Raminta Borodičienė. Pašnekovė pridūrė, kad pagal naująją tvarką netiesioginis mokytojo darbas sudaro net trečdalį viso etato.

Šiai minčiai antrino ir streiko komiteto narys, gimnazijos geografijos mokytojas Tomas Bičiūnas.

Pedagogai pripažįsta – sumažėjęs darbo atlyginimas bei išaugęs darbo krūvis skaudina žymiai mažiau nei reiškiamas atsainus valdininkų požiūris į mokytojus bei jų vykdomą darbą. Todėl neterminuoto streiko metu mokytojai sieks, kad ministerijoje dirbantys valdininkai atsižvelgtų į mokytojų keliamus probleminius klausimus bei pastebėtus trūkumus išspręstų kokybiškai ir teisingai.

„Mano pagrindinis darbas yra mokyti, todėl manau, kad būti budėtoju renginiuose yra mažiau svarbu nei vesti pamokas, ruoštis joms, tiesiogiai dirbti su mokiniais. Tačiau dabar mokytojas turi toks būti, nes jo etatas susideda iš trijų dalių – pamokų vedimo, pasiruošimo pamokoms ir kitų, su mokymosi procesu nesusijusių darbų“, – pabrėžė T. Bičiūnas ir kartu pateikė tokio darbo apmokėjimo netolygumų pavyzdį: „Galbūt vienas mokytojas lituanistas taisys mokinių rašinius, o kitas budės kokiame nors renginyje. Ir visa tai vienodai vadinsis pedagogo darbu bei kainuos tiek pat“, – sakė T. Bičiūnas.

Augo ne alga, bet darbo krūvis

Nerimą mokytojams kelia ir įvestas naujasis darbo apmokėjimo būdas. Streike dalyvaujantys mokytojai teigė palyginę praėjusių metų spalio mėnesio ir šių metų spalio mėnesio algas: paaiškėjo, kad 90-ies proc. mokytojų algos – sumažėjo!

„Jei jūs jau turite fiksuotą atlyginimą, bet jums papildomai dar duoda darbo, įprastai tokiu atveju pajamos išauga. Bet… algos mokytojams nepadidėjo, išaugo tik pedagogams privalomų išdirbti valandų skaičius. O ir tiems, kuriems atlyginimai padidėjo, teko papildomas darbo krūvis“, – pabrėžė gimnazijos geografijos mokytojas, streiko komiteto narys Tomas Bičiūnas ir čia pat pateikia pavyzdį – jei praėjusiais metais eilinis mokytojas dirbo 20 valandų, šiais metais dėl naujosios reformos jis turi jau 28 valandas.

„Taip, bendras atlyginimas ir yra didesnis, bet tik dėl to, kad mokytojui tenka dirbti papildomai aštuonias valandas. Bet jei jis dirbtų tą patį valandų skaičių, tai atlyginimas tikrai nepadidėtų“, – pabrėžė jis.

Iki šiol mokytojo algos dydis priklausydavo nuo daugelio kintamųjų: nuo stažo, kvalifikacijos, kategorijos. Tad vienareikšmiškai atsakyti, koks yra vidutinis mokytojo atlyginimas, pasak pašnekovų, yra labai sudėtinga. Tačiau su visomis įgytomis kategorijomis, ne vienerių metų stažu mokytojai į rankas 900 eurų negauna. Tiek negauna ir mokytojai ekspertai, turintys patį didžiausią žinių bagažą ir kvalifikaciją.

Stebina kolegų pasyvumas

Streikuojantiems Šviesiosios gimnazijos mokytojams nuostabą kelia ir kitose švietimo įstaigose dirbančių mokytojų požiūris, esą pasikeitusi tvarka jokių nesklandumų neatnešė, tačiau neva leido padidinti algas, palengvinti mokytojų darbą.

Streikuojantiems Šviesiosios gimnazijos mokytojams nuostabą kelia ir kitose švietimo įstaigose dirbančių mokytojų požiūris, esą pasikeitusi tvarka jokių nesklandumų neatnešė, tačiau neva leido padidinti algas, palengvinti mokytojų darbą.

„Niekaip nesuprantu, kaip mūsų kolegoms visa ši naujoji tvarka gali būti priimtina, – rankomis skėstelėjo T. Bičiūnas. – Ar dėl to, kad jų atlyginimai padidėjo tik dėl padidėjusio darbo krūvio? Be to, mes matome ir kitus probleminius dalykus švietimo sistemoje, ne tik algos bei krūvio klausimus.“

Mokytojas pridūrė manantis, kad kitose, šiuo metu nestreikuojančiose mokyklose irgi yra mokytojų, kurie pritaria streikuojančiųjų mokytojų reikalavimams ministerijai. „Tačiau kitos mokyklos, kurios priklauso kitai švietimo įstaigų profesinei sąjungai, yra pasirašiusios kolektyvines sutartis su Vyriausybe, todėl streikuoti ir neina. Jos turėtų arba nutraukti tą kolektyvinę sutartį, arba pereiti į kitą švietimo darbuotojų profesinę sąjungą. Ir tik tada galėtų jungtis į streiką“, – pabrėžė T. Bičiūnas.

Šiuo metu Šviesiojoje gimnazijoje streikuojantys pedagogai priklauso Andriaus Navicko vadovaujamai profesinei mokytojų sąjungai (kuri yra pagrindinė Lietuvą apėmusio streiko organizatorė). Taip drastiškai savo pozicijos neišreiškia Audriaus Jurgelevičiaus profesinei mokytojų sąjungai priklausantys nariai, kitų švietimo darbuotojus vienijančių organizacijų nariai.

„Tie mokytojai, kurie tyli, greičiausiai irgi nesutinka su šiomis ministerijos parengtomis reformomis. Mes, streikuojantieji, labai jaučiame palaikymą iš daugelio kitų mokyklų mokytojų. Jau yra net ir tokių, kurie pakeitė savo profesinę sąjungą ir prisijungė prie mūsų“, – pažymėjo T. Bičiūnas.

Valandiniai įkainiai – žymiai mažesni

Šviesiojoje gimnazijoje dirbantys, bet šiuo metu streiką paskelbę mokytojai vieningai sutaria, kad reformos švietimo sistemoje yra būtinos, tačiau būtina atsižvelgti ir į mokytojų išsakomas pastabas, kaip reiktų koreguoti reformą.

Mokytojai turi susidarę lentelę, kurioje matyti, palyginus šių ir praėjusių metų spalio mėnesio atlyginimų duomenis, kad mokytojų vienos valandos įkainiai yra ženkliai sumažėję.

„Suskaičiavus paaiškėjo, kad mokytojui ekspertui vienos valandos įkainis sumažėjo apie keturis su puse euro, o mokytojui metodininkui – keturis eurus. Aišku, dalinis sumažėjimas įvyko dar ir dėl to, kad gimnazijoms buvo nuimtas priedas (nuo 5 iki 20 proc.), kurį gaudavo gimnazijų mokytojai. Tačiau tas įkainis sumažėjo ir kitose mokyklose, kuriose dirbantiems mokytojams šis priedas nebuvo mokamas“, – kalbėjo gimnazijos streiko komiteto pirmininkė R. Borodičienė ir pridūrė, jog visa tai atskleidžia, kad mokytojams, palyginus praėjusių metų spalio mėnesio duomenis, tiesiog buvo sumažintas vienos valandos darbo apmokėjimo dydis.

Mokyklų administracijai priekaištų nėra

Paklausus, ar mokyklos administracija dėjo pastangų, kad visos šios situacijos, kai mokytojai atsisako vesti pamokas, būtų išvengta, streiką paskelbę mokytojai patikino, kad negali pasakyti nė vieno blogo žodžio savo mokyklos vadovams. „Taip tikrai nėra, kad mokytojai streikuoja dėl to, kad įstaigų vadovybė negali susitvarkyti. Taip tikrai nėra. Čia ne direktorių kaltė, kad mokyklose susiklostė tokia situacija. Vadovams mes neturime jokių priekaištų, mes streikuojame prieš ministerijos sprendimus“, – akcentavo T. Bičiūnas.

Pašnekovai prisiminė, kad visa naujojo apmokėjimo tvarka šių metų pirmoje pusėje buvo nuleista tarsi iš dangaus.

„Visas reformas reikia įgyvendinti iš karto, tačiau apmokėjimą mes gavome tik dalinį… Žadama, kad papildomos lėšos bus skirtos ir vėliau, tačiau nepaisant to mes reformą turime įgyvendinti visą jau dabar. Tos reformos nėra padengtos pinigais“, – teigė R. Borodičienė.

Jaučiasi menkinami

Mokytojai piktinasi ne tik šiuo metu taikoma darbo apmokėjimo tvarka, tačiau ir bendru valdininkų požiūriu į mokytoją, jo atliekamą darbą mokykloje. Jis, pasak streikuojančių pedagogų, yra visiškai nuvertintas.

„Mus labai žeidžia nuolat girdima neteisybė viešojoje erdvėje, kurią skleidžia aukštuose valstybės postuose dirbantys žmonės. Esą mokytojai nesusišneka, mokytojai, direktoriai yra nekompetentingi… O juk mes iš tiesų stengiamės, daug dirbame, neskaičiuojame valandų, praleistų su mokiniais ar besiruošiant pamokoms. Kaip bebūtų, mes kasdien stovime prieš 20-30 mokinių, o tam reikia fiziškai ir emociškai pasiruošti. Tam mes skiriame labai daug laiko ir mus skaudina, kad Švietimo ministerija, aukščiausios valdžios atstovai vertina mūsų protestą tik kaip kovą dėl atlyginimų. Tai gilesni dalykai“, – tikina R. Borodičienė ir priduria, kad viešojoje erdvėje galima išgirsti palyginimų, kad streikuojantys mokytojai yra neva avelės, kurias kažkas tampo už virvučių, esą jiems vadovauja politikai. „Mes tiesiog žiūrime atsakingai į savo darbą ir nebegalime tylėti, kai mokytojas yra žeminamas“, – užtikrintai kalbėjo pašnekovė.

Streikuojantiesiems tiek Kėdainiuose, tiek ir kituose Lietuvos miestuose kelia nerimą ir ženkliai kritęs mokytojo profesijos prestižas, o pastarieji ministerijos sprendimai požiūrį į mokytojo profesiją menkina dar labiau. „Ar dar po penkerių metų turėsime jaunų mokytojų? Ar jie norės rinktis šią profesiją?“ – retoriškai klausė streikuojantieji.

Jaučia mokinių ir tėvų palaikymą

Vis dėlto, anot streikuojančių mokytojų, jie jaučia ne tik kitų kolegų nuotolinį palaikymą, bet ir pačių mokinių, jų tėvelių.

„Džiaugiamės, kad mus palaiko ir didelė dalis gimnazijos tėvų klubo. Žinoma, mums, mokytojams skaudu, kad yra prarandamos pamokos, tačiau mes tikrai neatsisakysime visiems savo mokiniams padėti ir teiksime konsultacijų tiek, kiek jų reikės“, – pažymėjo R. Borodičienė.

Šviesiojoje gimnazijoje pirmadienį startavęs streikas vyks neterminuotą dienų skaičių. Mokytojai, kurie pritaria streikui, į darbą gali neiti. Tuo tarpu mokiniai eina į gimnaziją ir atlieka kitas, nepamokines veiklas, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Mokiniai ir jų tėveliai apie šias veiklas buvo informuoti iš anksto. Kiti, nestreikuojantys mokytojai veda mokiniams konsultacijas. Tokia pati mokinių užimtumo praktika vyksta ir J. Paukštelio progimnazijoje.

Paklausus, ar numano, kiek gali trukti streikas (savaitė, kelios savaitės, mėnuo), mokytojai teigė, kad streiko laikas, anot mokytojų, priklauso tik nuo Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomosios reakcijos bei būsimų sprendimų.

„Ministerija jau pažadėjo padaryti tam tikrus pataisymus. Tad dabar jų lauksime ir įvertinę spręsime mokyklos kolektyve, tęsti ar nutraukti mokytojų streiką“, – pažymėjo R. Borodičienė.