Kiekvienas nusikaltimas, gaisras ar kitokia nelaimė kažkam neša jei ne skausmą, tai bent nusivylimą. Tačiau būna ir tokių, kuriuos prisiminę nejučia šyptelime. Ypač praėjus metams kitiems, kai žaizdas užgydo laikas.

Nusišypsokime ir gyvenimas taps lengvesnis net po sunkiausių išbandymų.

Nusišypsokime ir gyvenimas taps lengvesnis net po sunkiausių išbandymų.

Šios publikacijos autorius žurnalistikoje – jau apie 20 metų. Archyve per tą laiką susikaupė įvairiausių istorijų. Prisiminkime jas. Gal tapsime bent kiek apdairesni, rūpestingesni, atsparesni sukčių žabangoms?

Pažintis aludėje baigėsi nuostoliu
2000-ųjų gruodį ne tik Kėdainius, bet ir visą šalį (mat šios publikacijos autorius tuomet dirbo ,,Lietuvos ryte“) prajuokino istorija, užsimezgusi vienoje mūsų miesto aludžių.
Į rajono policijos komisariatą tuomet kreipėsi 53 metų kėdainietis – jis teigė, kad buvo įžūliai apgautas trijų aludėje sutiktų vyrų.
Prie alaus bokalo neva bičiuliais tapę vyrai kėdainiškiui pasiūlė įsigyti pigaus dyzelino – po 1,40 lito už litrą.
Gundantis pasiūlymas buvo grindžiamas tuo, jog vienoje Kėdainių degalinių esą susidarė maždaug 1000 litrų dyzelino perteklius.
Sutartu laiku į nurodytą degalinę atvažiavusį kėdainiškį pasitiko tie patys vyrai ir paėmę 1400 litų nuėjo pas operatorę.
Nepraėjus nė minutei, sandoriu patenkintas kėdainiškis ėmė piltis degalus į vieną iš atsigabentų statinių.
Tačiau netrukus degalų srovė nutrūko. Kai kėdainiškis operatorės pasiteiravo, kas atsitiko, ši nustebusi paaiškino, jog ką tik buvę vyrai sumokėjo 100 litų – už tokią sumą degalų ir įpilta. Apgavikai iki to laiko jau buvo spėję pradingti.

Pardavė ne savo ąžuolus
Tais pačiais 2000-aisiais viename Kėdainių laikraštyje pasiskelbusį, jog ieško pirkti ąžuolų, vyriškį atsiliepęs tariamas pardavėjas nusivežė į šalia rajono ribos esančios Krekenavos girininkijos valdas ir, paaiškinęs, kad tai – privatus jo miškas, pasiūlė išsikirsti patinkančius medžius.
Neatsisakyti siūlomų ąžuolų patarė ir miške neva atsitiktinai sutiktas girininko kepurę dėvėjęs kitas vyriškis. Jis pažadėjo sutvarkyti kirtimui būtinus dokumentus.
Apmulkintas pirkėjas už 100 ąžuolų sumokėjo 8,6 tūkst. litų ir ėmėsi darbo. Nesunku įsivaizduoti nustebimą, kai jį, bepjaunantį esą įsigytus medžius, užklupo tikrieji miškininkai.

Pakliuvo į čigonų pinkles
1998 metų rugsėjį dvi nepilnametės kėdainietės buvo įsipainiojusios į čigonų poros regztas pinkles.
Paauglių teigimu, vidutinio amžiaus tamsaus gymio moteris bei vyras iš jų apgaule išviliojo 500 litų, kelis JAV dolerius bei nemenką kiekį auksinių dirbinių – 10 žiedų, 6 poras auskarų, 5 grandinėles ir Rusijos caro laikų monetą. Patirti nuostoliai vertinti daugiau kaip dešimčia tūkstančių litų.
Pasak merginų, į čigonus panaši pora jas užkalbino mieste – prie maršrutinių autobusų stotelės. Moteriškė pasisiūlė paburti. Paauglės iš pradžių nesutiko, tačiau išgirdusios, jog mokėti nereikės, nusileido.
Atidžiai pažvelgusi mergaitėms į akis, čigonė pranešė nujaučianti didelę nelaimę. Po to pasikvietė į svečius, ten paskaitė kažkokią esą specialią knygą ir nusiminusi pranešė, jog burtai prastai veikia, todėl reikia iš namų atsinešti po nosinę bei kiaušinį.
Rytojaus dieną paauglės nurodymą įvykdė, tačiau čigonei vėl nesisekė. Ji darsyk pavartė knygą ir pareiškė, kad būtina grįžti namo bei paliesti visus ten esančius vertingus daiktus. Ypač svarbu nepamiršti auksinių dirbinių bei pinigų.
Paauglėms įvykdžius ir pastarąją užduotį, būrimas nepalengvėjo: sutrikusi čigonė paprašė surašyti, kokie daiktai buvo liesti.
Peržiūrėjusi sąrašą, būrėja paaiškino, kad viena paauglė viską privalo suverti ant juodo, o kita – ant balto siūlo.
Šiuos vėrinius mergaitėms buvo liepta laikyti prie savęs ir su jais ateiti į kitą susitikimą.
Į sutartąjį pasimatymą nepilnametės kiek vėlavo. Čigonė jas pasitiko išsigandusi. Ji liepė palikti brangenybių vėrinius ir kuo skubiau bėgti į bažnyčią – kitaip dėl nepunktualumo įvyksią kažkas baisaus.
Grįžusios iš bažnyčios paauglės čigonės neberado. Dingo ir jų juvelyriniai dirbiniai.
Išaiškėjo, kad butą, į kurį paauglės buvo kviečiamos, apgavikai Kėdainiuose tik nuomojosi.

Šuoliavo arklys su grėbiamąja
Vieną 1998 metų liepos vakarą po Kėdainius šuoliavo arklys su grėbiamąja.
Dėl nežinomų priežasčių pasibaidęs į grėbiamąją įkinkytas arklys tąkart miestelėnams sukėlė nemažai baimės.
Nuovokos netekęs gyvulys be vadeliotojo iš miesto pakraštyje esančios Liepų alėjos atlėkė į patį Kėdainių centrą. Pasisukiojęs po daugiabučių namų kiemus bei senamiesčio gatveles jis aplamdė porą ten stovėjusių lengvųjų automobilių ir su šaknimis išrovė į grėbiamąją įsipainiojusį žmogaus ūgio alyvų krūmą.
Liudytojų manymu, kėdainiečiams tąkart nusišypsojo sėkmė: neseniai buvo nustoję lyti, todėl vakarėjančiame mieste vaikščiojo nedaug žmonių. Sprukti nuo įdūkusio arklio teko tik dviem iš parduotuvės grįžtantiems vaikams.
Lietuvos didikų Radvilų vardu pavadintoje gatvėje plačią grėbiamąją paskui save vilkęs arklys pagaliau įstrigo ir sustojo. Apstulbusiems miestelėnams jį pavyko pririšti prie tvoros.
Išaiškėjo, jog eibių pridaręs gyvulys priklauso 86 metų senukui ir pabėgo iš privataus namo kiemo.

Skubiai reikėjo glaudžių
Turbūt jau ne daug kas prisimena, kad Kėdainių centre buvusioje universalinėje parduotuvėje (dabar tame pastate – prekybos centras ,,Norfa“) 1997 metų liepą buvo kilęs nedidelis gaisras.
Ugniagesiams apie tai maždaug 10 valandą 30 minučių pranešė patys prekybininkai.
Gelbėtojai į įvykio vietą atskubėjo net šešiais automobiliais: mat gaisrai žmonių gausiai lankomuose pastatuose – itin pavojingi.
Visų tuometės universalinės parduotuvės lankytojų buvo pareikalauta tuoj pat evakuotis, pastate išjungta elektra.
Daugelis nesiginčydami pakluso. Tačiau vienas vyriškis užsispyrė ir pareiškė niekur neisiąs tol, kol… nenusipirks glaudžių.

Tūpė ant naktinio puodo
1996-ųjų gruodį savo amžiui nebūdingą išradingumą demonstravo senelio daržinę padegęs ketverių metų anūkas.
Gyvulius šėręs senelis nekreipė dėmesio, kad paskui jį sekiojęs vaikas turėjo žiebtuvėlį. Kai iš daržinės į tvartą šieno glėbį nunešęs vyriškis sugrįžo atgal, pamatė, kad sausas pašaras liepsnoja.
Išsigandęs anūkas tuo metu parskuodė į trobą ir atsitūpė ant naktinio puoduko.
Ugnį slopinę Kėdainių priešgaisrinės tarnybos pareigūnai berniuką visgi apklausė. Vaikis prisipažino kaltu. Bet tik iš pradžių.
Kol pareigūnai atsinešė popieriaus ir pasirengė parodymus užrašyti, ant puoduko tupįs berniūkštis sukūrė sau palankesnę versiją – neva daržinę padegė žiebtuvėlį iš jo atėmę plėšikai.

Bandelės – geriau už degtinę
Ne tik šypsnį, bet ir graudžių minčių kelia nusikaltimas, 20-ojo amžiaus pabaigoje išaiškintas Kėdainiuose, Šėtos gatvėje. Iš ten buvusio prekybinio kiosko buvo net keliskart pavogta degtinės.
Pareigūnai po tų vagysčių kioske aptikdavo landą, tačiau tokią siaurutę, kad pro ją pralįsti galėjo nebent smulkus vaikas.
Po kiek laiko išaiškėjo, kad taip ir buvo – degtinę vogdavo į kioską įlindęs vaikas.
Ką su ja mažametis veikdavo? Nagi, išpildavo, o tada parduodavo tuščius butelius ir nusipirkdavo bandelių – mat labai norėdavo valgyti.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.