Nelaimės akivaizdoje – ne vieni

0

Vos per kelias valandas supleškėjo visas per trisdešimt metų užgyventas gausios šeimos turtas. Ankstyvą sekmadienio rytą Krakių seniūnijoje, Plinkaigalio kaime kilęs gaisras be pastogės paliko darbščią ir gerais darbais apylinkėse žinomą Danutės ir Petro Lavreckų šeimą.

Po gaisro, kilusio ankstyvą sekamdienio rytą, liko tik plikos namo sienos.

„Už ką? Kodėl mums? Kas mums padės?“ – per visą pokalbį su sutuoktiniais tokių klausimų nė karto neteko išgirsti. Šeima tvirtina, kad tvirtai surėmusi pečius kurs gyvenimą iš naujo. O prie šio tikslo kuo gali prisideda ir neabejingi nelaimei krašto bendruomenės nariai.

Pažadėta finansinė parama
Namas po gaisro sudegė visiškai: liko tik stogas ir plikos, aprūkusios pastato sienos. Name buvę daiktai sudegė visiškai, o lietinga ir apniukusi antradienio popietė tik dar labiau sustiprino netekties ir liūdesio jausmus. Nukentėjusiųjų nelaimei neliko abejingas Kėdainių rajono meras, atvykęs į Plinkaigalį ir betarpiškai bendravęs su Lav­reckais. Meras pažadėjo, kad iš Kėdainių rajono savivaldybės lėšų jiems bus skiriama svari finansinė parama.
„Žmones ištiko labai didelė nelaimė. Ačiū Dievui tik dėl to, kad nebuvo nukentėjusių žmonių, nebūta aukų. Savivaldybėje yra specialus fondas, kurio lėšos skiriamos stichinių nelaimių, gaisrų padariniams likviduoti. Dalis lėšų bus skiriama šiai šeimai, kita dalis bus skirta nukentėjusiems nuo lietaus. Šiai dienai šiame fonde yra apie 20 tūkst. eurų,“ – sakė meras ir dar kartą patikino, kad šeima tikrai nebus palikta likimo valiai. Už skirtąsias lėšas šeima galės įsigyti buitinės technikos, baldų, kitų reikalingų buičiai daiktų.

Skaudu būti gaisravietėje
Šiuo metu nukentėjusi šeima dar svarsto, ar keltis gyventi į naują vietą, ar atstatyti sudegusį pastatą. „Bet kažin ar verta tai daryti – žvelgdama į sudegusį savo namą kalbėjo D. Lavreckienė. – Po gaisro dabar net sunku čia būti, į namą žiūrėti. Skaudu. Dabar mes norime susirinkti pinigėlių ir nusipirkti kokį nedidelį namelį“.
Šiuo metu Lavreckai su dviem globojamais paaugliais berniukais tame pačiame Plinkaigalio kaime laikinai nuomojasi namą.
Šeima gyvena ūkiškai, laiko gyvulių: žąsų, galvijų. Per žiemą gyvuliai dar bus laikomi (nes jau yra supirkti pašarai), o atėjus pavasariui – parduoti. Namas bei sodyba drausti nebuvo.
Pasak Krakių seniūnijos seniūno Jono Dalboko, bendruomenė neliko abejinga šeimos nelaimei ir kuo gali, tuo padeda.
„Geros valios žmonės nukentėjusiems jau sunešė daug drabužių, kitų buities daiktų. Šiuo metu šeimai reikalingiausia finansinė parama. Šią šeimą charakterizuočiau kaip gerą, tvarkingą, darbščią. D. Lavreckienė yra savo krašto seniūnaitė. Be to, užauginę keturis savus, jie globoja ir du paauglius berniukus. Kad tik daugiau tokių šeimų Lietuvoje būtų“, – pažymėjo Krakių seniūnas.

Kodėl nepranešė anksčiau?
Lavreckams iki šiol ramybės neduoda ir dar vienas tos nakties įvykis. P. Lavreckas pats dirba ugniagesiu Dotnuvos savivaldybės komandoje. Tą lemtingą naktį jis ir budėjo.

Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius pažadėjo, kad rajono savivaldybė nuo gaisro nukentėjusių Petro ir Danutės Lavreckų (kairėje) nepaliks vienų ir skirs piniginę paramą.

„Ugniagesiu dirbu jau vienuolika metų ir pirmą kartą taip įvyko, kad Kėdainių ugniagesiai gesinti gaisro nuvyko pirmiau nei žymiai arčiau esanti mūsų komanda. Mes tik išvažiavom iš garažų ir už savęs pamatėm atvažiuojančių Kėdainių ugniagesių švyturėlius! Vadinasi, Dotnuvos komandai apie gaisrą buvo pranešta žymiai vėliau nei Kėdainiams. Bet juk mes esame gerokai arčiau nei už kelių dešimčių esantys Kėdainiai“, – apmaudo neslėpė ugniagesys P. Lavreckas, kuriam tą lemtingą sekmadienio rytą teko pačiam gesinti savo šeimos namus.

Didžiausia vertybė – šeima
Gaisrą pastebėjo ir pagalbą bendruoju pagalbos telefonu apie penktą valandą ryto iškvietė pati D. Lavreckienė.
„Po skambučio, pirmiausiai puoliau gelbėti savo globotinį, su kuriuo tąnakt nakvojome name. Pradėjau šaukti, kad jis keltųsi, kad bėgtų iš namų. Jis man šaukia, kad nemato, kur išeiti… Galvojom daužti langus, tačiau pastebėjau, kad nedega laiptai, tad greitai jais ir nulipome. Su globotiniu visą dieną kasėme bulvės, po darbų grįžome pavargę. Ir nuėjome miegoti. Tikriausiai gaisras kilo nuo palikto krautis telefono“, – įtemptas tos nakties akimirkas prisiminė pašnekovė. Drąsi moteris dar puolė gelbėti asmens dokumentus – nors juos ir pavyko išgelbėti, tačiau D. Lavreckienė nudegė rankų plaštakas.
Tačiau pradėjus kalbėti apie neabejingus bendruomenės narius, kurie vis užsuka pas Lavreckus kas su pagalba, kas su paguodos žodžiu, moters akys kiek pralinksmėja. „Eina daug žmonių, lietuviai – išties geri žmonės. Daiktų mums jau užtenka, tik finansinės pagalbos, kas kiek gali, norime paprašyti, mums brangus kiekvienas euras. Dabar, kai mus ištiko ši nelaimė, įsitikinome, kad mums didžiausias turtas yra ne tas namas, ne sodyba, bet šeši vaikai. Suremsim visi pečius ir tikrai išgyvensim“, – tramdydama ašaras kukliai nusišypsojo D. Lavreckienė.
Pagelbėti šeimai galite ir Jūs. Šiuo metu nuo gaisro nukentėjusiems Lavreckams svarbiausia surinkti pinigų gyvenamajam namui įsigyti.

Paaukoti galite pervesdami lėšų į banko sąskaitą LT767300010022974399 (Petras Lavreckas), nurodydami mokėjimo paskirtį „Parama“.

Leave A Reply