Neįgaliųjų šventėje – drąsinantys sveikinimai

Gruodžio 3-ąją Kėdainių krašto neįgalieji kaip ir visos šalies likimo broliai rinkosi į Tarptautinės neįgaliųjų žmonių dienos minėjimą.

Verslininkas Saulius Grinkevičius, niekada neatsakantis pagalbos neįgaliesiems, Astą Rekštienę, Veroniką Gilienę ir Astą Bobinaitę drąsino dažniau kreiptis į verslininkus pagalbos.

Kėdainių rajone yra per 6000 įvairią negalią turinčių asmenų, iš jų arti trijų šimtų nepilnamečiai.

Pagalbos reikia ne tik ligoniams

Pasak rajono Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės, turinčiųjų specialiųjų poreikių krašte daugėja, nes mūsų visuomenė sensta ir daliai jos narių vis dažniau reikia pagalbos. „Mes stengiamės padėti visiems, kam reikalinga pagalba, tačiau paslaugų prioritetu laikome paramą vienišiems asmenims. Mūsų skyriui didelę paspirtis rajone veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vienijančios neįgaliuosius. Per įvairius projektus aktyviname socialinę reabilitaciją. Šįmet įgyvendinome visus septynis pateiktus projektus, o kaip gyvensime kitąmet dar sunku spręsti. Labai džiugina faktas, kad mums sekėsi rasti galimybių pritaikyti būstus neįgaliesiems. Tokiu būdu pagerėja gyvenimas ne tik patiems ligoniams, bet ir juos slaugantiems artimiesiems“, – sakė J. Blinstrubaitė.

Neįgaliuosius šiltai pasveikino Kėdainių bendruomenės socialinio centro ansamblis.

Skatino būti drąsesniais

Neįgaliųjų bičiuliu už palaikymą ir draugystę jau daugelį metu vadinamas verslininkas Saulius Grinkevičius sveikindamas likimo nuskriaustuosius, sakė, jog pagalbos neįgaliesiems niekada nėra per daug, ir juos skatino būti drąsesnius: „Su neįgaliaisiais mūsų įmonė „Daumantai LT“ bendradarbiauja nuo 2002 metų. Esu įsitikinęs, kad pažangūs verslininkai, turėdami galimybių dirbti bei užsidirbti, pelnu turi dalytis su šalia esančiais silpnesniais bendruomenės nariais. Sveikinu paraplegikus už jų drąsą ateiti ir prašyti paramos nuolat įgyvendinamiems projektams. Kitoms organizacijoms linkiu būti drąsioms ir nebijoti su savo idėjomis kreiptis į verslininkus. Tikrai rasite bendraminčių, kurie jus palaikys ir padės.“

Saviveiklininkams plojimų negailėjo renginio svečiai.

Reikia dėmesio ir pagalbos

Skirtingų neįgaliųjų organizacijų vadovės šventinę dieną nebuvo linkusios skųstis sunkia kasdienybe, bet sakė norinčios iš valdžios sulaukti daugiau dėmesio ir pagalbos.

Su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais jau daugelį metų dirbanti Veronika Gilienė sakė, jog labiausiai ją džiugina žinios, kad neprigirdintieji susiranda darbą, sukuria šeimas ir bando kabintis į gyvenimą: „Mes esame ta organizacija, kuri džiaugiasi, jei narių negausėja. Mums labai rūpi globotinių užimtumas. Labiausiai noriu, kad turintieji negalią nesėdėtų namuose, o išeitų, bendrautų, kažką veiktų.“

Neįgaliųjų dieną tradiciškai organizuojamoje šventėje dalyvių netrūksta, daugelis likimo nuskriaustųjų nori išeiti iš namų, susitikti su kolegomis ir bičiuliais.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ ir „Gyvenimo namų“ vadovė Asta Rekštienė neslėpė, jog jai neramu dėl socialinės integracijos projektų finansavimo: „Mes gyvename iš projektinės veiklos. Nežinia dėl projektų finansavimo neleidžia planuotis veiklų ir darbų. Džiaugiuosi už tas šeimas, kurios išdrįso su savo problemomis eiti į viešumą ir neramu dėl mamų, kurios dar negali susitaikyti, jog augina ligotus vaikus.“

Rajono paraplegikų asociacijos pirmininkė Alma Margevičienė sakė, jog jų organizacijos nariai gana aktyvūs ir veiklūs: „Mes esame daugeliui pavyzdys, kaip džiaugtis gyvenimu. Daug judame, sportuojame, lankome rankdarbių užsiėmimus. Esame dėkingi mūsų bičiuliui verslininkui Sauliui Grinkevičiui, kuris niekada nėra atsisakęs padėti ir paremti mūsų projektų.“

Kapelos „Vilainiai“ koncertas buvo įvardytas kaip į rajono merus kandidatuojančios vicemerės dovana neįgaliesiems.

Pasak aklųjų ir silpnaregių organizacijos, kuri Kėdainiuose vienija 129 kraštiečius, vadovės Astos Bobinaitės, neįgaliesiems yra gana sunku susitaikyti su užklupusiomis problemomis, todėl sveikųjų geranoriškumas ir pagalba labai svarbūs: „Mūsų gretose daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia palaikymo. Džiaugiamės, kad turime veiklų, dainuojame, kuriame rankdarbius. O labiausiai mums reikia bendravimo ir supratimo.“