Neeilinis posėdis: ne teisti, bet aiškintis

0

Dar vakar rajono savivaldybėje įvyko skubus visų atsakingų pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų, atsakingų institucijų, rajono Tarybos narių ir savivaldybės administracijos susirinkimas. Įvykusi tragedija, kai mirtinai buvo sumuštas vaikas, siaubingai sukrėtė ne tik Kėdainius, bet ir Lietuvą.

Susirinkime aiškintasi, ar buvo galima išvengti nelaimės.

Susirinkime aiškintasi, ar buvo galima išvengti nelaimės.

Susirinkime kelti klausimai: kas padaryta? Ir kaip gyvensime toliau? Savo pastabas, nuomones bei vertinimus aktyviai išsakė visi susirinkimo dalyviai. Oficialiai Kėdainių rajono savivaldybėje yra sudaryta darbo grupė įvykiui ištirti ir atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Rekomenndacijos išsiųstos, bet adresato nepasiekė

Daugiausia dėl tragedijos teko atsakyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Vilimai Jucevičiūtei. Po jos pasakymo, kad šeima, kurioje nutiko tragedija, nebuvo įtraukta į rizikos šeimų sąrašą, visiems kilo klausimas, kodėl to nebuvo. Pareigūnės teigimu: „Ši šeima skyriui nebuvo žinoma. Ji nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Į mūsų rajoną ji atvyko tik pernai metų rugpjūčio mėnesį iš Radviliškio rajono – ten ji taip pat nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Iki lapkričio 23 dienos mūsų skyrius apie šią šeimą neturėjo jokios informacijos. Lapkričio 23 dieną telefonu buvo gautas pranešimas iš vaikų darželio „Vaikystė“. Darželio direktorė Zita Petrokienė pranešė, kad į darželį atėjo galimai sumuštas vaikas. Vaikui buvo sumušta kojytė, galvoje auklėtoja aptiko guzą. Informavau policijos pareigūnus, o dvi skyriaus darbuotojos nuvyko į darželį, tačiau atvykusios į darželį vaiko jos jau neberado. Paaiškėjo, kad darželio direktorė buvo paskambinusi vaiko mamai, o ši atvažiavusi jį išsivežė į polikliniką. Dėl šio pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prokuratūroje, tačiau gruodžio pirmąją gavome raštą, kad nenustačius nusikalstamos veikos jis nutrauktas“, – taip įvykius pasakojo Vilima Jucevičiūtė. Jos teigimu, gruodžio pradžioje buvo surašytas ir Kėdainių bendruomenei perduotas raštas su rekomendacija minėtą šeimą įtraukti į stebimų šeimų sąrašą. Taip irgi nenutiko. Bendruomenės centro direktorė Rūta Kaupienė teigė jokio rašto negavusi.

Po tokių detalių ne vienas pasitarimo dalyvis išsakė mintį, kad specialistams reikia glaudesnio bendradarbiavimo ir bendravimo, tik tada būtų susikalbėjimas, aiškus darbų pasidalijimas ir konkretesni darbų rezultatai.

„Pastangų dėjome ir dedame daug, tačiau vis tiek gyvename tarsi smurto minų lauke“, - sakė rajono meras S. Grinkevičius.

„Pastangų dėjome ir dedame daug, tačiau vis tiek gyvename tarsi smurto minų lauke“, – sakė rajono meras S. Grinkevičius.

Ėmėsi kardinalių pakeitimų

Susirinkusiems rūpėjo sužinoti, kas per pastaruosius metus padaryta, kad vaikai šeimose būtų saugesni. Dar pernai po skaudžios nelaimės, kai irgi nukentėjo vaikai, Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius sutelkė specialistus, kad situacija keistųsi. „Norėjome užkirsti kelią skaudžioms nelaimėms ir patys ėmėmės pakeitimų darbui su socialinės rizikos šeimomis. Tai, ką stengėmės įgyvendinti ir keisti mūsų rajone, dar net nėra įtvirtinta aukščiausios šalies valdžios įstatymuose“, – sakė S.Grinkevičius.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis dokumentais įtvirtino bendradarbiavimą su Kėdainių ligonine, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centru ir Kėdainių rajono policijos komisariatu. Tai turi užtikrinti operatyvumą ir keitimąsi duomenimis bei informacija apie nukentėjusius dėl smurto artimoje aplinkoje ar kitų teisėtvarkos pažeidimų tarp šių institucijų ir socialinių darbuotojų. Tačiau to nepakako. Įvestas ir tiesioginis pasitikėjimo telefonas 1803, prie kurio slenkančiuoju grafiku budi Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Šiuo telefonu sulaukta apie šimto skambučių, iš kurių deja tik vienas iš tiesų buvo pagrįstas.

Kas pasikeitė?

Nuo praėjusių metų vasario mėnesio pradžios rajono seniūnijose gyvenančias socialinės rizikos šeimas pagal slenkantį grafiką lanko socialiniai darbuotojai, lydimi policijos ekipažo. Tokios mobiliosios brigados pasirinktose seniūnijose socialinės rizikos grupei priklausančias šeimas lanko net iki 22 valandos ne tik darbo valandomis.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė įvardijo, kokie pokyčiai vaikų saugumui buvo padaryti: „Esminiai tvarkos darbo su socialinės rizikos šeimomis pakeitimai yra keli. Pirmiausia – šeimos pagal rizikos laipsnį bus suskirstytos į tris grupes: vidutinės, padidintos ir didelės rizikos. Pagal grupes ir sudaryti lankymų grafikai. Jei šeima priklauso vidutinės rizikos grupei, tai ji lankoma ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį, jei – padidintai rizikai, tai stebima ne rečiau kaip šešis kartus, o didžiausios rizikos šeimas socialiniai darbuotojai lanko ne mažiau kaip aštuonis kartus per mėnesį. Be to, mes išskyrėme ir stebimas šeimas. Jas lanko socialiniai darbuotojai ir žiūri, kaip ten jaučiasi vaikai. Kas mėnesį mes organizuojame socialinių darbuotojų susitikimus ir aptariame jų vizitus į socialinės rizikos šeimas“, – sakė J. Blinstrubaitė.

Bus ir dar pokyčių: nuo vasaros darbas su socialinės rizikos šeimomis bus perduotas Paramos centrui, kuris įsikurs vaikų globos namuose „Saulutė“.

Ar visko pakanka?

Šį klausimą kėlė visi pasitarimo dalyviai. Susirinkime buvo priminta, kad mūsų krašto socialiniai darbuotojai yra aprūpinti transportu, ryšio ir saugumo priemonėmis. Jų nuolat teiraujamasi, ko dar reikia, kad darbas būtų atliekamas sklandžiai. „Pastangų dėjome ir dedame daug, tačiau vis tiek gyvename tarsi smurto minų lauke. Nelaimių nutinka kasdien vis kitoje vietoje. Vadinasi, reikia pagaliau sutvarkyti įstatyminę bazę“- sakė rajono meras.

Kėdainių rajone yra 250 socialinės rizikos šeimų, kuriomis rūpinasi devyniolika socialinių darbuotojų. Kiekvienam jų vidutiniškai tenka dirbti su keturiolika šeimų ir stebėti maždaug 33 vaikų gyvenimo sąlygas.

Ką darysime dėl kitų vaikų?

„Iki šiol Lietuvoje neturime ginančio mūsų vaikus įstatymo su smurto apibrėžimu. Turi būti aiškiai be jokių interpretacijų nustatyta tvarka dėl vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos. Padarėme pradžią ir kitam žingsniui: kad problemos objektyviai spręstųsi matau galimybę sujungti Vaikų teisių apsaugos ir Socialinės paramos skyrius. Inicijuosiu tai, nors po kreipimosi į vyriausybės atstovą gavome perspėjimą, kad šiandieniniai įstatymai tam prieštarauja, bet, manau, kad galimybių vis tiek rasime. Esu įsitikinęs, kad toks sujungimas leistų geriau ir operatyviau spręsti socialines problemas. Tačiau turiu pripažinti, kad trūksta ir labai paprasto dalyko – žmogiškumo ir visai visuomenei, ir pareigūnams ir kiekvienam asmeniškai. Visi turime veikti, kad žmones daugiau neužsimerktų prieš šalia esančiųjų skriaudimą ir praneštų apie, jį, net jei kilo ir nepagrįstas įtarimas. Visus raginu atlikti pilietinę pareigą – netylėti. Kitaip nelaimių neišvengsime. Ir gerbiu kiekvieną pilietišką ir neabejingą žmogų“, – prisiėmė įsipareigojimus rajono vadovas S. Grinkevičius.

Leave A Reply