Tradiciškai pavasarį Kėdainių krašto dailės mokytojos pasitinka bendra paroda Kėdainių kultūros centre. Šįkart kuriančios mokytojos buvo pakviestos dalyvauti parodoje „Gyvenimo ornamentai“.

Vida Burbulienė į tradicinę pavasarinę parodą atnešė du tekstilės darbus.

„Gyvenimas sudėtingas ir įvairus. Jis išmargintas labai įvairiais dygsniais. Tad smagu, kad į kvietimą dalyvauti parodoje šįkart atsiliepė net septyniolika kūrėjų. Džiaugiamės šauniomis mūsų krašto dailės mokytojomis ir dviem viešniomis. Drauge su kraštietėmis savo kūrybą rodo ir kaunietė Lolita Grabauskienė bei šiaulietė Regina Rudienė.

Moterys labai skirtingai pažiūrėjo į pasiūlytą temą. Daugiausia sulaukėme tapybos darbų, tačiau turime ir grafikos, ir tekstilės, ir fotografijos, ir karpinių.

Apžvelgus parodą į akis krenta tai, kad matome nemažai tamsių spalvų. Galiu daryti išvadą, kad nemažai daliai mūsų kūrėjų gyvenimas matomas būtent tamsokas. Tačiau labai smagu išvysti šviesias, ryškias spalvas“, – pirmaisiais parodos įspūdžiais dalijosi renginio iniciatorė Kėdainių kultūros centro dailininkė Rima Stadalnykienė.

Mokytoja Audronė Rudienė parodai nutapė darbą „Trys norai: matyti dangų, jausti laisvę ir pagauti vėją“. „Šį darbą kūriau specialiai parodai. Kaskart šiose mūsų pavasarinėse parodose noriu parodyti kažką nauja. Pasirinkau baltą spalvą, kuri turi labai daug atspalvių. Mano darbe – dangus su paukščiais. Paukščiai man simbolizuoja laisvę. O visapusiškos laisvės juk trokšta kiekvienas žmogus“, – sakė A. Rudienė. Moteris džiaugėsi paroda ir galimybe parodyti savo darbus bei pamatyt, kuo gyvena kolegės.

Aistė Kanapeckaitė – Čerenkovienė į parodą atnešė savo fotografijas: „Jose užfiksuota vienos Niujorko parduotuvės vitrina. Tema įkvėpė spalvingam ir margam darbui. Mano nuotraukose daug detalių, siužetas daugiaprasmis. Smagu, kad galėjau parodyti tai, ką visai atsitiktinai užfiksavau, bet man pačiai tai paliko labai neprastą įspūdį.“

Dailės mokyklos direktorė Vida Burbulienė ištikima tekstilei: „Aš atnešiau du darbus: „Laiko erdvė“, kuris sujungia kelias kartas, ir „Mano mandala“, kuris atspindi mano gyvenimą. Tai senesni darbai, kuriuos papildžiau. Kažkada seniai iš močiutės buvau gavusi jos austo audinio gabaliuką pasisiūti tautinius drabužius. Tačiau tada nesupratau, koks tai turtas. Siuvau lėlėms drabužius, o vėliau tą audinį numečiau į šoną. Neaplenkė jo ir kandys, ir laikas. Neseniai atradusi močiutės dovaną, sugalvojau jai įkvėpti gyvybės – padariau darbą, kurio pagrindas – senasis audinys, o jis apipintas senaisiais baltiškais raštais. Taip sujungiau save ir močiutę“, – vieno darbo istoriją pasakojo V. Burbulienė. Kurdama savo gyvenimo mandalą V. Burbulienė į ją įpynė ir žuvis, ir saulę, ir vandenį – visa tai, kas jos gyvenime svarbiausia.

Mokytoja Marija Burneikienė prisipažino, kad jos gyvenimo ornamentai susideda iš tikėjimo, paslapties, prusijaukinimo ir pačios širdies.

Dalia Bružienė pristačiusi darbą „Šokis“ prisipažino, kad šiuo kūriniu atvėrė širdį savo neišsipildžiusiai vaikystės svajonei tapti balerina. Parodos debiutantė Danutė Pilibienė pirmą kartą prisistačiusi kaip dailininkė sakė, kad labiausiai mėgsta vakarą, kai baigti dienos darbai, kai žiūri į dangų, o jis pats piešia ornamentus. Tad belieka juos atkartoti drobėje.

„Paroda tikrai vykusi. Ji mūsų Kultūros centrą puoš iki balandžio pirmosios. Kviečiu visus kraštiečius atvykti ir pažiūrėti, kuo gyvena mūsų dailės mokytojai, kurie ne tik moko vaikus pažinti meno pasaulį, bet ir patys kuria“, – sakė R. Stadalnykienė.

Previous Image
Next Image

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.