Kėdainių krašto muziejaus direktoriui Rimantui Žirguliui įteikta krašto kultūros premija bei suteiktas garbingas kultūros premijos laureato vardas. 20 metų Kėdainių krašto muziejui vadovaujančiam istorikui įvertinimas suteiktas už didelį įnašą į Kėdainių miesto ir rajono kultūrą. Nuveikti darbai tampa akivaizdūs vos išėjus į senamiestį: pamatysime daugybę vietų, prie kurių sutvarkymo, atnaujinimo ar tiesiog pritaikymo visuomenės poreikiams prisidėjo laureatas. 

Dvidešimt šeštasis Krašto kultūros premijos laureatas sustoti nežada – ateities planuose gausu naujų užmojų.

Dvidešimt šeštasis Krašto kultūros premijos laureatas sustoti nežada – ateities planuose gausu naujų užmojų.

R. Žirgulis su dabartine savo darboviete – Kėdainių krašto muziejumi – susijęs jau 25 metus. Nuo 1988 metų jis buvo Kraštotyros muziejaus mokslinis bendradarbis, o po ketverių metų užėmė įstaigos vadovo postą. Per visą šį laiką R. Žirgulis yra daugelio ekspozicijų, parodų, leidinių, straipsnių, pranešimų, projektų autorius arba bendraautoris, mokslinių konferencijų, TV ir radijo laidų, seminarų, studijinių kelionių dalyvis. Kėdainių krašto muziejaus direktorius inicijavo, vykdė ir tebevykdo 26 projektus, iš jų 9 tarptautinius. R. Žirgulio vadovaujamas Krašto muziejus didelį dėmesį skiria rajono vaikų ir jaunimo neformaliajam kultūriniam švietimui, etnokultūrinių vertybių perdavimui ir puoselėjimui.

Reikšmingų darbų sąrašas ilgas
Paklaustas, kokius savo veiklos muziejuje metu įvykdytus darbus jis vertinąs kaip svarbiausius, R. Žirgulis sąrašą pristatyti pradeda nuo Radvilų mauzoliejaus sutvarkymo. „Iš viso to, ką pavyko nuveikti per tuos 25 metus, išskirčiau kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus atkūrimą – reikėjo įdėti tikrai nemažai pastangų, kad jis būtų atkurtas. Taip pat ir Henriko Grinevičiaus kolekcijos įsigijimą“, – vardijo jis. Prie reikšmingų, miesto miesto labui nuveiktų darbų direktorius priskiria muziejaus persikėlimą į naujas patalpas ir naujos ekspozicijos parengimą, taip pat Daugiakultūrio centro įkūrimą – restauruojamą buvusios sinagogos pastatą paversti įvairioms mūsų mieste gyvavusioms kultūroms atskleisti skirta vieta buvo direktoriaus mintis.
R. Žirgulis didžiuojasi ir įgyvendintais istorinės atminties įamžinimo projektais: jo rūpesčiu ar bendradarbiaujant Kėdainiuose kabo memorialinės lentos Vilniaus Gaonui Elijahu, žydų bendruomenei, Adomui Freitagui, Piotrui Stolypinui, pastatytas paminklas – instaliacija Česlovui Milošui, dvi instaliacijos – memorialai holokausto aukoms atminti. „Kėdainiuose turi būti matomi istorijos, kad ir kokia ji bebūtų – ar didinga ir patraukli, ar tragiška ir kruvina, ženklai. Svarbu, kad patys kėdainiečiai suvoktų, kokiame istoriniame kontekste jie gyvena“, – sakė muziejaus direktorius.

„Ne asmeninis, o kolektyvinis įvertinimas“
R. Žirgulis apdovanojimą linkęs priimti ne sau asmeniškai, bet kaip viso kartu darniai dirbančio muziejaus kolektyvo įvertinimą. „Smagu, kad tai, ką aš ir mano vadovaujamas muziejus dirba, yra vertinama kaip rimta ir svarbi veikla. Esu biudžetinės įstaigos, kurią sudaro šeši skyriai, vadovas, tad dirbti tik individualiai, be kolektyvo, būtų neįmanoma. Pasiskaičiavau, kad tarp visų Krašto kultūros premija apdovanotųjų daugiau nei pusė, šešiolika, yra kolektyvams vadovaujantys žmonės“, – sakė laureatas.
Veiklus vadovas sustoti nežada – ateities planuose gausu naujų užmojų: jo paties inicijuoto tarptautinio kunigaikščių Radvilų kultūrinio turistinio kelio plėtojimas, naujos ekspozicijos rengimas muziejuje bei pačio pastato rekonstrukcija, amatų centro Arnetų name įkūrimas, įvairių tarptautinių projektų užbaigimas, galbūt trečiosios Kėdainių sinagogos pritaikymo ir panaudos variantų svarstymas. „Minčių yra daug, visi darbai, idėjos vystosi kaip sniego gniūžtė – ridenasi į priekį ir vis apauga naujais dalykais, idėjomis ir mintimis“, – sakė miestui atsidavęs daugelio istorinių draugijų narys R. Žirgulis.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.