Kėdainių ligoninėje keletą mėnesių dirba medicinos rezidentūros studijas baigusi ir vidaus ligų gydytojos kvalifikaciją įgijusi Edita Birškytė, kuriai Kėdainių ligoninė jau seniai žinoma. Jauna gydytoja darbuojasi Terapijos skyriuje (anksčiau vadintame Kardiologijos), taip pat palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje bei atlieka širdies echoskopijas. Dar būdama antrų metų rezidentūros studentė, E. Birškytė pradėjo dirbti Kėdainių ligoninės priėmimo skyriuje, kuriame išdirbo trejus metus. Vienu metu dirbo ne tik priėmimo skyriuje, bet ir budėdavo naktimis Terapijos skyriuje.

Kiekvienoje ligoninėje dirbti reikia

Paklausta, kuo ja, patraukė Kėdainių ligoninė, jauna gydytoja nusišypso: ,,Kiekvienoje ligoninėje dirbti reikia. Visuose miestuose ligoniai tie patys – yra ir sunkesnių, ir lengvesnių. Darbo, kaip mes sakome, gydytojas visur turės. Buvo noras, buvo reikalavimas, tai ir atvykau čia dirbti. Ligoninės administracija bei darbo kolektyvas – puik8s, šilti, mieli žmonės, o miestas – gražus, tvarkingas. Kokius penkerius metus atvažiuodama į budėjimus, mieste niekados neišlipdavau iš mašinos, nes paprasčiausiai nebūdavo kada – skubėdavau tiesiai į ligoninę. Galbūt šiais metais pirmą kartą pavaikščiojau po senamiestį – supratau, koks tikrai gražus jis yra.

Esu kilusi iš Žemaitijos. Kažkada pati sau kėliau klausimą, o kodėl į Kėdainius? Nei pati to nežinau. Antrais rezidentūros studijų metais gavau kvietimą dirbti priėmimo skyriuje. Taip ir pradėjau dirbti čia, vis didinant ir didinant krūvį, pamačiau, kad aš beveik nebeišeinu iš ligoninės, tiesiog pajutau, kad jinai tampa antraisiais namais. Jei būtų buvę blogai, po studijų būčiau neatvažiavusi ir pabėgusi kažkur kitur. Dabar turiu minčių ir apsistoti Kėdainiuose, nes važinėti kasdien iš Kauno vis tik sudėtinga. Žinant, kad didžiąją dienos dalį praleidi darbe, ar verta į Kauną grįžti tik permiegoti. Visur galima susikurti sau mielą aplinką, jaukius namus, nesvarbu tai didelis ar mažas miestelis“, – pamąstymais Kėdainių naudai dalinosi gydytoja E. Birškytė.

Baigė paliatyvios medicinos kursus

Kaip ji pati pasakojo, medicinos rezidentūros studijų metu daugiau nei dvejus metus jai teko dirbti ir Kauno slaugos ligoninėje su paliatyviais ligoniais. Jaunoji gydytoja yra baigusi paliatyvios medicinos kursus, yra Paliatyvios medicinos draugijos narė, aktyviai dalyvauja jos veikloje.

Gydytoja E.Birškytė teigė, kad paliatyvi medicina – tai ne tik medicininė, tai ir psichologinė, dvasinė, emocinė pagalba. Paliatyviosios pagalbos tikslas yra pagelbėti sergančiam sunkia liga žmogui ir jo artimiesiems išlaikyti geriausią įmanomą gyvenimo kokybę, sprendžiant fizines, psichologines bei dvasines problemas. Stacionare tokie ligoniai gali gulėti neribotą laiką – būna, kad ir nuo kelių valandų, o kartais trunka iki kelių metų. Liga pakeičia kiekvieno žmogaus gyvenimą, atneša nerimo, skausmo, sutrikimo, todėl natūralu, kad ligoniui ir jo artimiesiems tampa sunku gyventi. Paliatyvioji pagalba grindžiama paciento fizinių, psichologinių, emocinių ir dvasinių poreikių tenkinimu; taip pat pagalba netekties atveju paciento globėjams arba šeimai. „Tokia pagalba teikiama sergantiems onkologiniais, širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių, neurologiniais ir kitais susirgimais, kai nebegalima taikyti agresyvaus specialaus gydymo, bet būtina padėti ligoniui. Paskaičiuota, kad apie 90 procentų tai būna onkologinėmis ligomis sergantys pacientai,“ – komentavo E. Birškytė.

Bet kurio žmogaus pasveikimas džiugina

Gydytoja apgailestauja, kad šiai dienai Kėdainių ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius tokių paslaugų neteikia, galbūt reikia tikėtis, jog ateityje jas galės teikti. ,,Kauno slaugos ligoninė paliatyvios medicinos paslaugas teikia ir Kėdainių rajono ligoniams. Šioje ligoninėje turėjau vieną pacientą ir iš Kėdainių, kuriam paliatyvios pagalbos paslaugos buvo teiktos 2 metus. Tokią galimybę pacientai turi, dažniausiai su šeimos gydytojo siuntimu“, – teigė gydytoja.

Kalbėdama apie darbą Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje, gydytoja E. Birškytė pasakoja, jog turėdama savas palatas, ligonius gydo, konsultuoja, bendrauja su jais, o didžiausias džiaugsmas būna tada, kai pacientas išvažiuoja į namus būdamas geresnės būklės, nei jautėsi atvykdamas į skyrių.

,,Bet kurio žmogaus pasveikimas džiugina, mes tam ir esam, kad žmogus pasijustų geriau, pasveiktų. Gydytojui tenka ta pati pareiga, ar dirbtum paliatyvioj slaugoj, ar kitame skyriuje – palengvinti žmogaus kančias ir užtikrinti adekvatų gydymą“, – patvirtino pašnekovė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.