Kėdainių mieste pastaraisiais metais atsirado tokių gatvių pavadinimų: Pervažos, Žvyryno, Tubių, Kruopinių, Dubinės, Varėnų, Klampučio, Skersinių, Smilgaičio. Autentiškų senųjų vietovardžių, vandenvardžių ar su ta vieta susijusių kitų pavadinimų gatvėms skyrimas yra labai pagirtinas. Tai – Kėdainių miesto seniūnijos vyriausiosios specialistės Aurelijos Nugarienės ir Krašto muziejaus darbuotojo, istoriko Vaido Banio galvojimo, tarimosi ir ginčų rezultatas. 

Šią bevardę gatvelę norima pavadinti Džiazo gatve.

Šią bevardę gatvelę norima pavadinti Džiazo gatve.

Šiuo metu rajono savivaldybės Tarybai yra pateiktas sprendimo projektas vieną jaukią, bevardę, akmenimis grįstą Kėdainių senamiesčio gatvelę pavadinti Džiazo gatvės vardu. To vardo suteikimo iniciatorė yra neseniai susikūrusi asociacija „Sveiki, Kėdainiai“.

Padėka seniūnijos specialistei ir istorikui
Nors gatvių pavadinimus turėtų siūlyti patys gyventojai, visgi, jei nenorime, kad vis kartotųsi tie patys Liepų (turime daugiau nei 20 tokių gatvių rajone), Klevų, Sodų, Rožių, Mindaugo pavadinimai, verta pasitelkti istorikus, kitus šviesuolius, aktyvius ir neabejingus miestui ir rajonui gyventojus. Žinoma, dar geriau būtų, jei savivaldybėje būtų sudaryta Pavadinimų teikimo arba Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo ar kitaip besivadinanti komisija, kad gatvių pavadinimai būtų prasmingesni.
Pastaraisiais metais duoti nauji gatvių pavadinimai mieste − Skardžio, Pasmilgio, Krakių, Šiaurinė, o ir pagaliau Pervažos ar Žvyryno − klausimų lyg ir nekelia, o tokie pavadinimai, kaip Parakinės ar Skersinių, Tubių, Kruopinių, Varėnų, Dubinės ar netgi ir Klampučio, gali kai kam būti ir neaiškūs – kodėl tokie duoti ir ką jie reiškia. Štai, Skersinių gatvė suteikta dėl to, kad, anot V. Banio, tai yra pirmykštis Keleriškių pavadinimas. Kažkada Kėdainių magistratas buvo pasiskolinęs pinigų iš vokiečio Kelerio ir skolą jam grąžino žeme – Keleriui buvo atiduotas Skersinių palivarkas ar vienkiemis.
Labai pagirtina gatvių pavadinimuose įamžinti išnykusius ar nykstančių kaimų vardus, primirštus vandenvardžius, senuosius žemėvardžius, – taip pagerbiamas toje vietovėje gyvenusių žmonių atminimas, atgaivinami gražūs, originalūs lietuviški pavadinimai.
Dėl to labai stengiasi miesto seniūnijos vyriausioji specialistė Aurelija Nugarienė. Kai reikia suteikti gatvei pavadinimą, ji, pasitarusi su gyventojais, klausia istoriko Vaido Banio nuomonės.

Svarbiausia informatyvumas
Žinoma, galima pavadinti gatvę ir gražiu poetišku abstrakčios reikšmės žodžiu ar suteikti gamtos reiškinių bei objektų  pavadinimą. Visgi gatvės vardas turėtų kuo labiau atspindėti realybę. Jei gatvėje auga, pvz., akį traukianti klevų alėja, tai nėra nieko blogo, jei gatvė ir vadinsis Klevų. Gatvės pavadinimo pagrindas pirmiausia turėtų būti funkcionalumas ir informatyvumas. Gatvės vardas turėtų arba informuoti, arba ką nors prasmingo priminti. Turėtų reikštis dar viena labai svarbi vardo funkcija. Tai − kurti bendros atminties, atmintinų įvykių ir asmenų hierarchiją. Gatvės juk ne tik veda į tikslą, jos ugdo ir perteikia bendros istorijos supratimą.
„Kėdainių seniūnija yra kelrodė žvaigždė visoms kitoms seniūnijoms“, – sakė Vaidas Banys, Kėdainių krašto muziejaus darbuotojas, džiaugdamasis, kad Aurelija Nugarienė yra neabejinga ir stengiasi, kad nauji gatvių pavadinimai būtų prasmingi ir svarbiausia – autentiški.

Istorikų kritika
Tačiau istorikas turi ir kritinių minčių. Pagal jį, gatvių pavadinimų suteikimas toms gatvėms, kurios yra miesto krašte, kur gyvena mažai žmonių, arba sodyboms vidury laukų yra beprasmiškas: „Pavadinimų suteikimas laukų vieškeliams yra absurdiškas dalykas. Jų vardai formavosi natūraliai, dažniausiai − nuo savininkų vardų. Ir niekada niekam tai nekėlė problemų.“ Taip pat jis gan griežtai nusistatęs prieš tai, kad pavadinimus sugalvotų valdininkai, o ne specialistai: „Valdininkų iniciatyva buvo sunaikinta vietovardžių sistema. Automatiškai žuvo ir autentiška, šimtmečius besiformavusi toponimika. Juk dažniausiai dabar gyventojai kuriasi vietose, kurios jau šimtus metų turi pavadinimą, tereikia jį perimti. Štai to perėmimo procedūros nesureguliavimas ir yra toponiminė katastrofa. Labiau civilizuoti miestai iš specialistų sudaro nuolatines darbo grupes, kurios ir užsiima šituo reikalu. Pas mus naują gatvių pavadinimų sistemą pavesta sugalvoti ne vietos toponimikos specialistams, bet seniūnijų valdininkams. Nuostabu, kad jose kartais atsiranda tokių kaip Aurelija.“
Su tokia nuomone pati Aurelija nelabai sutinka: „Jei kaime yra daugiau kaip 20 sodybų (kiemų) ir gyventojai prašo suteikti adresą (o to iš jų reikalauja Registrų centras), tai ir teikiame gatvės pavadinimą. Nesvarbu, kokio dydžio ar reikšmės yra ta gatvė ar keliukas. Taip, būtų labai gerai, jei gatvių pavadinimus galvotų atitinkamos srities specialistai, bet pažiūrėkit, kiek gatvių pavadinimų yra tvirtinama Tarybos posėdžiuose?  Vos po keletą. Ar tikrai reikėtų ieškoti specialistų išskirtinai tokiam darbui? Ar tai nebūtų lėšų švaistymas? Gyventojai nori gražaus, jų nuomone, gatvės pavadinimo. Kiti argumentai jiems nėra svarbu. Pvz., keletas gyventojų labai prieštaravo dėl Parakinės gatvės pavadinimo, nes jiems žodžio „Parakinė“ skambesys kėlė neva neigiamų asociacijų, nors, anot V. Banio, su paraku ši vieta buvo susijusi daugiau kaip pusantro šimto metų, − taip vadinti sandėliai ir laukas.“

Džiazo gatvė – pažadas kurti naujas nuotaikas
Geras vardas gali būti ir ne su istorija, o su nūdiena aktualiai susijęs. Štai rajono Tarybai yra pateiktas sprendimo projektas vieną jaukią, bevardę, akmenimis grįstą Kėdainių gatvelę, esančią tarp Senosios g. ir Kranto II gatvės, pavadinti Džiazo gatvės vardu. Kaip žinia, jau nebe pirmi metai Kėdainiuose vyksta džiazo festivalis „BromaJazz“, išskirtinis tuo, kad pradėtas organizuoti pačių gyventojų ir kasmet pritraukiantis vis daugiau ir atlikėjų, ir žiūrovų. Idėja vieną Kėdainių senamiesčio gatvelių pavadinti Džiazo gatve ir kilo nuo jau tradicija tampančio, kasmet vis didesnio populiarumo sulaukiančio festivalio. Džiazo gatvė Kėdainiuose būtų unikali ir vienintelė Lietuvoje. Tokiu pavadinimu džiaugėsi vienas iniciatorių Kėdainių muzikos mokyklos mokytojas, festivalio organizatorius Vitalis Vidikas: „Per trejus  gyvavimo metus šis festivalis jau susikūrė savas tradicijas, todėl Džiazo gatvė taip pat neliktų tiesiog eilinė senamiesčio vieta. Ji taptų tarsi vienu iš Kėdainių simbolių, savotiška kultūros ir meno alėja. Čia vyktų koncertai, parodos ir kiti kultūriniai renginiai, kurie virstų ne tik miestiečių, bet ir turistų traukos vieta. Kiek žinau, tokio gatvės pavadinimo nėra ne tik Lietuvoj, bet ir Europoj. Yra kelios JAV.“

Naujasis pavadinimas skatina diskutuoti
Istorikas V. Banys apie tokį naujo modernaus vardo suteikimą senamiesčio gatvei nenori nė girdėti. Jo nuomonė vienareikšmiška: „Manau, tai yra ne kas kita, o festivalio reklama. Festivalis yra puikus, tačiau jo reklaminėms iškaboms reikia paieškoti kitų vietų ir išraiškos priemonių. Į senamiestį lįsti su postmodernistiniais gatvių naujadarais negalima. Beveik visur čia buvo senieji pavadinimai, tad, jei norima suteikti vardą, būtina grąžinti seną. Su „monais“ lįst į senamiestį nereikėtų. Šitame kvartale buvo kelios gatvės, kurios jau išnyko. Jei jos kirtosi su dabartinės gatvelės vieta, tai jų pavadinimus ir reikėtų atgaivinti.“
Anot Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto Saulius Zako, ši gatvelė neturėjo pavadinimo, tai buvo tik takelis tarp pocesinių sklypų. Aurelija Nugarienė Džiazo gatvės atsiradimui neprieštarauja: „Džiazo gatvės pavadinimą aš suteikčiau todėl, kad pati gatvelė yra kiek kitokia, grįsta akmenimis, nėra šaligatvių, siaurutė, neilga, tarsi kokia improvizacija.“ Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė galvoja, kad gal kiek per anksti duoti tokį pavadinimą: „Kauno ar Vilniaus džiazo festivaliai vyksta jau daugelį metų, o pas mus tik pradžia…“ Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, pasitelkęs įgimtą humoro jausmą, sakė, jog „Jonušo Radvilos laikais Kėdainių dvare buvo muzikantų kapela. Gera istorinė analogija, ar ne?“ ir nemato nieko peiktino tą gatvelę pavadinti Džiazo vardu. „Aš už Džiazo gatvę. Kėdainiams  trūksta lengvumo, polėkio, žaismingumo, todėl aš už, jei tai  nenaikina istorijos. Bet vien tik pavadinimo neužtenka, reikia turinio.“

Svari archeologo nuomonė
Archeologo Algirdo Juknevičiaus nuomone, Kėdainiai neranda savo tapatumo: ieškoma juose Agurkų sostinės (bandymas Kėdainius papuošti skardinių agurkų instaliacijomis), įžvelgiama kunigaikščių Radvilų miesto didybė (praėjusios vasaros Radviliados šėlsmas). Būta pastangų Kėdainius matyti amatų ir pirklių centru, pažymint jį monumentaliomis medinėmis skulptūromis, pastatytomis prie sinagogų. Po didelių diskusijų šios skulptūros buvo perkeltos prie miesto parko ir dabar dailiame jo fone, anot A. Juknevičiaus, atrodo kaip svetimkūniai. O dabar atėjęs laikas džiazui.
„Ar jis Kėdainiuose populiarus, spręsti nesiimsiu. Trys geri ir solidūs „BromaJazz“ festivaliai neleidžia teigti apie džiazo Kėdainiuose tradiciją, kurią būtina pagerbti gatvės, skersgatvio, aikštės ar kitos urbanistinės senojo miesto erdvės vardu „džiazas“. Greičiausiai tai yra tik tradicijos užuomazga, kuri galbūt ir taps kūnu, t. y. tradicija. Todėl festivalio kūrėjų noras senamiesčio skersgatviui tarp Česlovo Milošo ir Senosios gatvių, suteikti Džiazo gatvės vardą, mano galva, yra skubotas, inicijuotas menininkus užklupus emocijoms, bet ne apsvarsčius ramiu protu. Teiginys, kad toks pavadinimas bus pirmas Lietuvoje ir Europoje, o gatvelė taps vienu iš Kėdainių simboliu, savotiška kultūros ir meno alėja, liudija, ko gero, iniciatorių mąstymo provincialumą nei rimtą ir gerai argumentuotą mintį,“ – sako archeologas.
Anot J. Juknevičiaus, toje gatvelėje nėra to, kas viliotų žmones ilgiau pabūti: „Nėra kavinės ar nedidelio klubo, kuriame skambėtų džiazas arba gatvės muzikantų garsai. Ir vietos muzikantams šiame siaurame skersgatvyje nėra. Na, nebent prie tvorų, kurios aprėmina didžiąją skersgatvio dalį. Skersgatvį pamėgo tik paaugliai − užsuka čia paslapčiom ir skubotai sutraukti svaiginančio cigaretės dūmo. Plynos skersgatvio pakraščių erdvės, apleisti sklypai, du privatūs eklektiškų formų dabartinės architektūros namai, sukrypę nedideli medinukai ir du apleisti bei du apgyvendinti tarpukario mūrinukai, − viskas, kas krinta į akis, einant gatvele. Dar yra neišmaniai ir grubokai pergrįstas lauko riedulių grindinys. Šiek tiek jaukumo gatvelei teikia minėtos medinės tvoros, patvoriuose vasarą žydinčios gėlės ir graži perspektyva į Nevėžį bei kairiąją jo pakrantę. Šią gatvelę miesto svečiai vadina mielu ir jaukiu provincijos vaizdeliu. Ar ji verta Džiazo vardo, abejoju. Taip pat abejoju, ar gatvelė kada nors taps garsios Naujojo Orleano džiazo gatvės „Bourbone street“ mažu ir jaukiu šešėliu.“

Ne vieta kuria tradicijas, o žmonės
Visgi, kaip sako Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Saulius Zakas, „ne vieta kuria tradicijas, o žmonės. Laikui bėgant viskas įsikūnija, svarbu turėti gerų idėjų. Štai Vilniaus Užupis – juk žmonės jį tokį magišką ir išskirtinį, tokios dvasios sukūrė, ne pati vieta savaime tokia pasidarė.“
Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas teigia šiai Džiazo gatvės idėjai pritaręs iškart: „Manau, kad šią gatvelę reiktų „įforminti“ pasitelkus jaunus kėdainiečius skulptorius, grafikus ir keramikus, galėčiau ir aš prisidėti architektūrinėmis idėjomis, kad nenuklystumėm į kičo ar „balagano“ pelkę. Kaip žinia, paklydimai gali būti ir teigiami, bet gyvenimo patirtis rodo, kad neatsakingas požiūris į senamiesčio dvasią gali duoti neigiamų rezultatų. Todėl reiktų į šios idėjos realizavimą žiūrėti profesionaliai.“
Tokios nuomonės, tokios improvizacinės diskusijos. Turime suvokti, kad gatvių vardynas – ne tik istorijos rezultatas, bet ir pats, formuodamas istorijos ir dabarties suvokimą ir vertinimą, prisideda prie dabartinio gyvenimo ir būsimos istorijos kūrimo. Kurkime kartu, įsiklausydami į vienas kitą, geriausia, žinoma, – be didelių paklydimų.

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Na

    Būtų labai šaunu , jeigu čia matytume ir Kėdainių miesto planą su nurodytomis gatvėmis.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.