Iki savivaldos rinkimų likus vos pusmečiui, sujudo revanšistinių idėjų kupini politikai. Manipuliuojant žmonių emocijomis, savaip perteikiant faktus kuriamas naratyvas, jog visa tai, kas pastaruoju metu vyksta Kėdainių rajone – neabejotinas, absoliutus blogis. Nenuostabu, kad pirmą kartą šalyje vykusius tiesioginius mero rinkimus laimėjęs Saulius Grinkevičius šiame kontekste vaizduojamas išskirtinai neigiamai. Juk taip bandoma konsoliduoti kritiškai mąstyti nesugebančių, jiems pateikiamą informaciją besąlygiškai absorbuojančių žmonių elektoratą.

Kas nedavė pinigų – savivaldybė ar Kelių direkcija?

„Buvusiųjų“ priešrinkiminė desperacija, ar noras bet kokia kaina įkąsti rajono savivaldybės vadovams, tarybos valdančiajai daugumai? Tokios mintys kyla perskaičius publikacijas rajono gyventojams skirtame leidinyje. Tame pačiame, kuris priklauso žinomai įmonių grupei, kurį uoliai kuruoja toje pačioje grupėje dirbanti, ne vieną kadenciją savivaldybėje aukštus postus užėmusi solidaus amžiaus sulaukusi savivaldybės tarybos narė.

„Tai visiškas nesiskaitymas“, „meluoja tiesiai iš tribūnos be jokio sąžinės graužimo“, „ir kaip jie begudrautų, ką jie besakytų, jie meluoja“, „dėl apgaulės ir dėl tiesmukiško melavimo jaučiausi labai blogai“, – štai tokiomis Kėdainių rajono politiko, buvusio rajono mero bei Seimo pirmininko Viktoro Muntiano kaltinimais „pagrąžintas“ straipsnis apie paskutinį rugsėjo penktadienį vykusį savivaldybės tarybos posėdį.

Ar iš tiesų buvo meluojama? Kokiais objektyviais duomenimis remiasi šie kaltinimai? Panašu, kad visa tai ne itin įdomu, juk svarbiausiai selektyviai pateikiant informaciją uoliai pacituoti populizmu persmelkto pykčio papliūpas.

Aistros kilo koreguojant Strateginės veiklos planą, paaiškėjus, jog Kelių direkcija neskyrė planuotų 100 tūkst. eurų Babėnų kvartalo Pergalės gatvės rekonstrukcijos antram etapui. Nors šias lėšas skirsto ne savivaldybė, šis faktas nepaminėtas. Akcentuota, kad šią sumą dar vasario mėnesį buvo patvirtinusi savivaldybės taryba. Tačiau svarbią aplinkybę, kad viskas pakito ne dėl rajono vadovų valioje esančių aplinkybių, spaudoje pasistengta nutylėti…

Politinės „ultros“ arba „hyperopozicija“

Tai, jog artėjant rinkimams politinė atmosfera rajone kaista, liudija ne tik desperatiškai atrodantys bandymai sumenkinti valdančiuosius.

Paskutiniame tarybos posėdyje apsireiškė ir savotiškas politinių atskalūnų tandemas. Jau minėtas tarybos narys V. Muntianas kartu su kolega Dariumi Petrausku pareiškė pereinantys dirbti į opoziciją. Nors taryboje jau egzistuoja opozicinė Darbo partijos frakcija, šis duetas, regis, prie jos nesijungs, taps opozicine grupe. Tai turėtų būti įdomus darinys – naujoji opozicija, oponuosianti tiek jau esamai opozicijai, tiek ir valdantiesiems.

Galima ir numanyti tolimesnę šios „hyper opozicijos“ retoriką, kuri artėjant rinkimams tik dar labiau stiprės. Tai sistemingas naratyvo apie rajoną užvaldžiusį absoliutų blogį kūrimas, kurį uoliai skatins bei transliuos vienos, jau minėtos pagyvenusios politikės kuruojamas informacinis placdarmas. Panašu, jog ši dama, kartą jau pralaimėjusi rinkimus, bet akivaizdžiai siekianti revanšo, bent jau akivaizdžiai to neviešindama „de facto“, idėjiškai jau seniai prisijungusi prie šio ultraopozicinio darinio.

Kuo žmogus piktesnis, tuo geriau

Ne paskutinį vaidmenį priešrinkiminiuose procesuose vaidins ir ta kategorija rajono gyventojų, kuriais galima nesunkiai manipuliuoti. Pageidautina, kad tai būtų pikti, problemų prislėgti ir jų esmę pernelyg nesigilinantys žmonės. O kuo žmogus emocingesnis, kuo jo pasisakymai aršesni. Ir visai nesvarbu, kad išsakomos idėjos prasilenkia su tikrove. Juk svarbiausia parodyti, nepasitenkinimas blogąja valdžia kyla iš liaudies masių, jų gelmių…

Tikriausiai neatsitiktinai į rajono savivaldybės tarybos posėdį atėjo ir Babėnų kvartalo gyventojų grupė, kurių emocingi pasisakymai vėliau sėkmingai išnaudoti neigiamam informaciniam fonui skleisti. Kažkaip keista, jog išsakyti priekaištai apie statomus „prabangius tiltus“ ar kitur neva „švaistomas lėšas“, idealiai atkartoja kai kurių, anksčiau aukštus postus anksčiau užėmusių rajono politikų retoriką.

Lėšų švaistymas, ar racionalus panaudojimas?

Ką indikuoja priekaištai apie tariamą lėšų švaistymą nebūtinos prabangos elementams? Tokiems, kaip pavyzdžiui garsaus architekto Jurgio Rimvydo Palio suprojektuotas ir šiuo metu kylantis tiltas per Nevėžį, ar miesto gyventojams rengiama poilsio vieta prie upės, paplūdimys su aikštynais?

Akivaizdu, jog tokiu būdu pasireiškia revanšizmu persismelkusių veikėjų desperatiškas noras bet kokia kaina neigti šiuo metu vykstančius svarbius procesus. Tačiau paneigti tai, kas viešai matoma ir akivaizdu yra ypač sunku, tad belieka visa tai sumenkinti, primesti lėšų švaistymo ar net galimos korupcijos šešėlį…

Todėl ir nesistengiama skaičiuoti kiek šiuo metu kainuoja statybos darbai, ypač jeigu juos atlieka kvalifikuota bendrovė, juolab nesivarginama į kuriamą gerbūvį pažvelgti per ilgalaikės perspektyvos prizmę. Juk šie objektai turės ilgalaikę išliekamąją vertę, neabejotinai prisidės prie gyvenimo kokybės gerinimo.

About The Author

Related Posts

One Response

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.