Rugsėjo 14 d. Kėdainių Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje pradėtas naujasis parodų sezonas. Atidarytos dvi parodos – VIII Lietuvos tekstilės meno bienalė ,,(AT)KURTI“ ir Japonijos pluošto meno paroda ,,PYNIMAS“. Parodos veiks iki lapkričio 10 d.

Perdavė rajono mero sveikinimą

Į parodos atidarymą atvyko bienalės kuratorė, menininkė Žydrė Ridulytė, menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė- Natalevičienė bei kitos menininkės: Džina Jasiūnienė, Birutė Sarapienė, Danguolė Bečelytė-Čachavičienė, Liucija Jūratė Kryževičienė-Hutcheon, Danutė Valentaitė, Lina Zavadskė.

Parodos atidaryme dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, kuris naujojo parodų sezono atidarymo proga muziejaus kolektyvui perdavė rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus sveikinimą ir palinkėjo kūrybingo sezono.

Muziejaus direktorė D. Minkevičienė-Jazdauskienė (dešinėje) su parodos kuratore prof. Žydre Ridulyte prie jos darbo ,,Gali būti bet kas“. Vilna, medvilnė, varinė viela.

J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė pasidžiaugė, jog neseniai vykusios Kėdainių miesto gimtadienio šventės proga buvo pagerbti kraštą anksčiau ir dabar garsinantys Garbės piliečiai, tarp kurių ir šio muziejaus įkūrėja Janina Monkutė-Marks, kuriai buvo skirtas rajono savivaldybės įsteigtas aukso garbės ženklas ,,Už nuopelnus Kėdainių kraštui“.

Lietuvos tekstilės bienalė neįsivaizduojama be Kėdainių

Menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė pažymėjo, kad šiuolaikinė Lietuvos tekstilė neįsivaizduojama be Kėdainių. ,,Kai atsirado šis muziejus-galerija, prasiplėtė parodinis laukas, vieni kitus labiau palaikom, šis muziejus atsiunčia ir Vilniaus bienalei kažkokią kolekciją, kaip tąsa to, kas vyksta Vilniuje, atvyksta ir į Kėdainius. Galime tik pasidžiaugti ir dėkoti už bendradarbiavimą. Tekstilės bienalė, kuri vyksta Vilniuje yra bene svarbiausia šiuo metu šiuolaikinės Lietuvos tekstilės reprezentacija – atveria vartus ir jau pripažintiems tekstilininkams, ir jaunimui, kuriems tai gali būti labai svarbus startas. Bienalės dalyviai renkasi tokias temas, kurios labai svarbios mūsų menininkų egzistencijai, susijusios su tradicijomis bei inovacijomis. Ne išimtis ir ši paroda“, – teigė viešnia iš Vilniaus.

Pasak menotyrininkės, VIII Lietuvos tekstilės meno bienalės parodos tema, atrodo oficiali, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui persikelia į jų kūrybos sferą, iš oficialaus reiškinio virsdama tuo, kas jiems artima, kas svarbu, tiesiog virtę jo kasdienybės dalimi. Ši paroda, jos tema kaip niekad buvo palanki menininkams, nes tai susiję su kūryba, ne tik tai valstybės, bet ir įvairių struktūrų bei asmenine. Galime tik pasidžiaugti tais kūriniais, kurie yra eksponuojami.

Visus menininkus jaudina tie patys klausimai

Parodos organizatorių teigimu, parodoje galima išvysti tradicinį ir kontraversišką požiūrį į (at)kūrimo procesą, taip pat skirtingas atlikimo technikas – greta audimo rankomis ir kitų įprastų būdų populiarėja kompiuterinis audimas ir inovatyvios technologijos. Eksponuojami skirtingų kartų autorių kūriniai. Greta meniniame gyvenime įsitvirtinusių gerai žinomų vardų, išsiskiriančių lengvai atpažįstamu stiliumi ir raiškos ekspresija, pristatoma nemažai jaunatvišku maksimalizmu dvelkiančių jaunųjų menininkų darbų. Ekspozicija patvirtina, kad šiuolaikinė tekstilė įvairi, kad, nepaisant skirtingos gyvenimiškos ir kūrybinės patirties, menininkus jaudina tie patys bendražmogiški, egzistenciniai klausimai, jų asmeninis santykis su tėvynės istorija. Juk praeitis turi didžiulę reikšmę tautų ir bendruomenių tapatumo pojūčiui. Be istorijos negalėtume įvertinti dabarties. Ji padeda suprasti žmonių gyvenimo būdą, papročius, lemia dabarties kultūrinius ir socialinius santykius, leidžia numatyti, kaip jie plėtosis ateityje.

Tautinės juostos ant lentų, raštuotos kojinės virto baltų ženklais

Menininkės pristačiusios savo darbus, pasakojo jų atsiradimo istorijas, atlikimo techniką.

Menininkė Džina Jasiūnienė prisipažino besižavinti tautinio kostiumo juostomis, kurios dažniausiai būna spalvotos, ryškios, gražios, tačiau jai norėjosi į šias juostas pažvelgti iš kitos pusės, suteikti joms ilgaamžiškumo, statiškumo, nes tekstilė kaip žinia, nėra ilgai išliekanti kaip akmuo, medis ar metalas. ,,Tiesiog už namo radau šias lentas, kadangi daugiausiai užsiimu tapyba, su vadinamu šautuvu ant rėmo ,,prišaudau“ audinį. Būtent su šiuo įrankiu aš ir bandžiau išgauti kažkokius raštus. Po ilgų bandymų man pavyko ,,išausti“ šias ,,juostas“, kurios yra daugiau stacionarios, labiau vyriškos. Ant lentų išgautas tautinių juostų ornamentas neturi spalvų, bet šiuo atveju man jų ir nereikėjo. Norėjau, kad šios ,,juostos“ būtų kaip amžinas Lietuvos simbolis“, – sakė ji.

,,Sukurti šį darbą mane įkvėpė paprasčiausios močiutės megztos raštuotos kojinės, kurias pamačiau vaikščiodama po Laisvės alėją. Aš jas nusipirkau, namuose sumečiau į krūveles, pastebėjau, kad jos primena baltų ženklą ir kartu tuos tradicinius raštus. Kompiuteriu ant pramoninio veltinio atspaudžiau tų kojinių raštą“, – apie savo kūrinį pasakojo menininkė Birutė Sarapienė.

Tarp menininkių – ir kraštietė

Kita parodos dalyvė, kuri yra ir šios parodos kuratorė Žydrė Ridulytė, prisipažino, kad lietuvių liaudies audinius įsimylėjo dar studijuodama tekstilės specialybę Vilniaus dailės akademijoje. ,,O šis darbas, kuris austas rankinėmis staklėmis, yra pagarba lietuvių liaudies kūriniams, o įausta žalvarinė viela leidžia formuoti, suteikti apimtį pačiam audiniui“, – teigė menininkė.

Ueda Nabuko ,,Perrištos grandinės“. Popierinės juostelės.

Iš Kėdainių kilusi menininkė Danguolė Bečelytė-Čachavičienė pripažino, kad jai visuomet malonu grįžti į savo gimtą kraštą, o šį kartą ir eksponuoti savo darbą. ,,Dirbu įvairiomis technikomis – batika, tapyba ant šilko ir kt. O šis mano darbas yra austas ant rankinio audimo staklių, naudojant senovinę audimo techniką.Tikroji tekstilė, kaip mes nuo seno suprantame, yra audimas ant staklių. Kaip matome iš parodos, tekstilėje yra daug įvairiausių technikų – išlikusios senosios, bet šiuolaikinę tekstilę galima atrasti ir medyje, ir metale, ir įvairiose kitose medžiagose. Man norėjosi tekstilės tos senosios, klasikinės, bet į ją pasižiūrint šiuolaikiškai“, – savo nuomonę apie tekstilę išsakė kėdainietė.

Eksponuojamas Japonijos pluošto menas

Tekstilės bienalę „(At)kurti“ papildo Japonijos dailininkų nedidelio formato pynimo meno kūrinių paroda ,,Pynimas“. Keliasdešimties darbų kolekcija sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios ,,Pynimo” parodų grupės narių kūrinių. Kaip teigia parodos kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii, šioje parodoje pristatomas Japonijos pynimo menas kaip pluošto menas, kūrybiškai atskleidžiantis krepšių pynimo medžiagas ir technikas.

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas. Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes.
Japonijos menas J. Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje buvo eksponuojamas ne kartą. Su parodų kuratore, menininke Kakuko Ishii šią galeriją sieją itin glaudus ryšys, visai neseniai menininkų iš Japonijos grupė lankėsi šiame muziejuje.

O kas laukia muziejaus narių bei lankytojų naująjį parodų sezoną?

Muziejaus direktorė D. Minkevičienė-Jazdauskienė informavo, kad pasibaigus šiai parodai, planuojama atidaryti lietuviško stiklo parodą.Nuo spalio mėnesio muziejuje ketvirtadieniais vyks Kėdainių rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa „GRAFIKOS MENO PASLAPTYS“. Programos dalyviai susipažins su grafikos menu, jo galimybėmis, išraiškos būdais ir kurs individualius kelių grafikos technikų kūrinius, kurie bus eksponuojami parodoje gruodžio mėnesį. Kviečiame suaugusiuosius, norinčius dalyvauti programoje, registruotis tel. +370 347 57 398. Dalyvių skaičius ribotas.

,,Dar šiais metais laukia Kalėdinio atviruko konkursas, tradiciškai planuojamas muziejaus narių ataskaitinis susirinkimas, o gal dar sugalvosime kokią staigmeną“, – visų šių metų muziejaus planų neišdavė muziejaus direktorė.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.