Tikriausiai dažnas, besinaudojantis socialiniu tinklu „Facebook“, pastebėjo slapyvardžiu Benas Lyris pasivadinusį poetą, dažniausiai rašantį apie meilę. Trumpa, vos kelių sakinių, poezija savyje talpina gilią ir pamatinėmis vertybėmis alsuojančią dvasią. Ši poezija – tai visiems kėdainiečiams puikiai pažįstamo kunigo Beno Audriaus Martusevičiaus kūryba. Kunigas kelerius metus kunigavo Kėdainiuose, tačiau net ir per tokį trumpą laiką tapo mėgiamas ir mylimas parapijiečių.

Palieka save kitiems

– Savo knygą pristatėte Kaune ir Vilniuje, tačiau ruošiatės atvykti ir į Kėdainius. Pirmoji kunigavimo vieta vis dar turi savo trauką? Kokius prisiminimus išsivežėte iš Kėdainių, kokius jausmus iki šiol jaučiate šiam miestui?

Kunigas Benas Audrius Martusevičius kėdainiečiams pristatys savo poezijos knygą.

– Tikriausiai ne vieta traukia, bet žmonės, kurie visada palieka atvirą širdį man. Laimino bet kokias mano kaip žmogaus, sūnaus, kunigo, iniciatyvas, nuolat lydėjo mane savo mintimis, maldomis, rūpesčiu. Kėdainius prisimenu kaip miestą, kuriame yra mano namai. Turiu ten daug ir tikrų draugų.

– Ar pamenate, kaip ir kodėl susidomėjote rašymu? Apie ką buvo Jūsų pirmieji kūriniai?
– 2001 m. Pradėjau rašyti vidurinėje mokykloje. Iš tikrųjų rašymas pagavo mane, nes tai yra vienas geriausių būdų palikti save kitam. Todėl ir sakau, kad Lyris yra yris Tavęs link, atviros širdies paieškos dovanojant savo širdį. Kūrinių tematika – mūsų kasdienybė, kurios dažnai nepastebime, bet ji yra Dieviška, jei tik sugebame į ją pažvelgti Dievo žvilgsniu, paprastumu, nuoširdumu, meile. Visos mūsų Gyvenimo situacijos yra Dieviškos.

– Brendote, augote kaip asmenybė – kaip keitėsi ir brendo Jūsų kūriniai, kaip keitėsi jų tematika?
– Žmogus likau tas pats, tiesiog į viską pradėjau žvelgti paprasčiau.

Troškimas – bendrauti su visais

– Kaip kilo mintis savo kūrinius publikuoti viešojoje „Facebook“ erdvėje? Ar buvo drąsu? Gal savo kūrybą publikuojate ir kitose erdvėse, skaitote ją įvairių renginių metu?
– Socialinės platformos šiandien yra geriausias būdas būti su žmogumi, kuris niekad neras laiko, jėgų, galimybių ateiti į Mišias, socialinėje erdvėje esu bažnyčia tiems, kurie į ją neateitų. Čia sulaukiu daug įvairių klausimų, stengiuosi dalyvauti žmogaus gyvenime.

– Kas Jus įkvepia rašyti, kaip šie trumpi, tačiau gilią prasmę turintys kūriniai gimsta? Susidaro įspūdis, kad tiesiog ramiai gurkšnojant kavą kavinėje, be jokių didelių kūrybinių pastangų…
– Įkvėpė noras būti tikrumo ženklu tam, kuris juos skaitys, įkvėpė noras trumpai prisipažinti, kad mes reikalingi vieni kitiems.

– Kūriniai yra trumpi, kelių eilučių – gal vadovaujatės principu: genialumas paprastume? Ar visada keliais žodžiais pavyksta išryškinti žymiai gilesnę prasmę?
– Toks kūrinių formatas yra todėl, kad šiandien žmogus skuba, tad kūriniai parašyti taip, kad jis rastų laiko jiems perskaityti.

– Jūsų kūriniuose vyrauja meilės tema – kas Jums yra meilė? Kokia ji, kokias išraiškos formas turi? O kaip meilę kuriate Jūs? Tiesa, kad ji yra begalinė?
– Taip, nes tik Meilė yra vienintelė kalba, kuria šiandien dar galime susikalbėti, eiti prie atleidimo, vienas kitą gydyti, vienas kitą įkvėpti gyventi. Manau, kad būtent dėl Meilės vieni kitiems šiandien ir išvažiuoja dauguma jaunų žmonių, nes ne tik politikai, visuomenė, bet ir mes galvojame tik apie save. Meilė vienintelė tikrovė, kuri gali padaryti mus šeima, priimti situacijas, žmones, aplinkybes kaip savo vaikus. Kai kalbu apie Meilę, turiu omenyje net tik emocinę jos spalvą, bet ypač Meilę kaip dorybę, atsakomybę už šalia esantį.

Žmogiškumą lygina su dieviškumu

– Gali susidaryti įspūdis, kad kai kurie kūriniai yra skirti moteriai, o juk kunigo meilė moteriai draudžiama. Ką apie tai manote Jūs? Gal teko išgirsti panašių pastebėjimų, esą taip reiškiate meilės jausmus konkrečiai moteriai?
–Paskaitykite Maironį, ten tikrai daug daugiau erotikos. O iš tikrųjų mano kūrybos interpretacijos raktų yra labai daug ir kiekvienas interpretuos pagal savo sužeidimų, mąstymo ar matymo lygį. Ką pats norėčiau pasakyti apie savo kūrybą – tai tiesiog Dievas (tas, kuris mus myli be sąlygų) būtent taip kalbėtų, jei tik Jo klausytume per kasdienines situacijas, išmėginimus, mylimus žmones, artimuosius, bažnyčios narius, kunigus, mūsų Gyvenimą. Dievo kalba būtų tobulai žmogiška, juk būtent Kristus parodė, ką reiškia būti žmogumi. Ir tik būdami tikrai žmogiški, vienas kitą mylėdami, tampame dieviški.

– „Liturgija Meilės” yra pirmoji Jūsų knyga. Trumpai ją pristatykite – kiek kūrinių joje publikuojama, pagal kokius kriterijus juos atrinkote?
– Taip, tai pirmoji mano knyga, prieš tai mano poezija spausdinta almanachuose ar knygose kartu su kitų autorių kūryba. Knygelės tikslas – statyti tiltus, nes dažnai mes pastatome sienas vieni tarp kitų, o iš tikrųjų tik su kitais galime būti laimingi, nes be kitų meilės net savęs suvokti negalime, kiti yra mūsų Gyvenimo veidrodis. Knygelę sudaro 288 puslapiai – juose 480 kūrinėlių, arba tiesiog kasdienybės fragmentų, kuriais noriu įkvėpti mylėti ir meilę priimti.
– Knygelės pristatymai įvyko ir kituose Lietuvos miestuose, bendravote su savo gerbėjais. Kokie yra Jūsų kūrybos skaitytojai?
– Nuoširdžiai tikiu, kad jie – mano paties veidas, mintys ir gyvenimas, nes mano kalba rado jų širdis. O iš tikrųjų jie labai gražūs, nes tikintis meile ir kuriantis meilę žmogus yra dieviškas, o tai, kas yra dieviška, ar gali būti negražu?

Kviečia į susitikimą

– Esate jaunas ir šiuolaikiškas – aktyviai naudojatės socialiniais tinklais, skaitote įkvepiančius pamokslus, kurie suburia ir nemažai jaunimo. Ieškote įvairių kelių į žmonių širdis? Ar tai lengvai pavyksta?
– Tikrai nesunkiai, ne tik aš tiesiu kelią į juos, bet ir jie į mane. Ačiū už jų dalyvavimą mano gyvenime, labai daug iš jų išmokstu.

– Ir paskutinis klausimas – Lietuvoje gana nemažai nusivylusių, prasmės ieškančių žmonių. Kaip išdrįsti priimti Dievą į savo širdį?
– Tikėjimas yra malonė, todėl svarbiausia tapti atviram savo gyvenimui, priimti jo visumą, situacijas, kitus žmones, per mūsų atvirą nuoširdumą gali kalbėti Dievas, bet apie tai kartu pamąstyti plačiau kviečiu birželio 18 d. 17.30 val. „Grėjaus namo“ kiemelyje.

Svarbiausia pamoka — Vasara. Kunigo Beno Lyrio priesakai mums:
Sustok! Rask dieną, kai niekur neskubėsi.
Būk šiltas ir švelnus, jei tikiesi šilumos iš kitų.
Šiandien nemėgink išspręsti visų savo problemų, išspręsk vieną.
Melskis tikėdamas, kad tai, ko prašai, jau vyksta.
Visada atsimink, kad Dievas ne diktatorius, bet Tave be ribų Mylintis Asmuo.
Nepamiršk, kad Meilė Dievui parodoma tik per Meilę žmogui. Dievui reikia Tavo rankų, lūpų, minčių, nes kitų būdų būti matomu Jis šiandien neturi.
Užsirašyk — Dangus ne vieta, būsena ar pažadas, bet Tavo santykiai su kitais žmonėmis. Pragaras irgi. Tu esi Dievo bendradarbis ir visko kūrėjas.
Pakviesk pietų tą, kurio nepakviestų niekas.
Nueik į sekmadienio Šv. Mišias ir išsinešk Mišias į savo gyvenimą.
Šią vasarą investuok visą laiką, pinigus, jėgas ne į turėjimą ar kaupimą, bet į buvimą, ne į daiktus, bet į patirtis.

Leave a Reply

Your email address will not be published.