Kai Vainotiškių kaimo bendruomenė rengia šventes, retai kada varginasi galvodama, kam patikėti pramoginės dalies užpildymą. Ši misija vis dažniau patikima Vainotiškiuose gyvenančioms sesėms Jūratei Gudliauskienei ir Sigridai Babenskienei bei pastaruoju metu vis dažniau prie jų prisijungiančioms Sigridos dukroms Žavintai bei Patricijai.

Jūratė Gudliauskienė ne tik dviejų folkloro ansamblių vadovė, bet ir šeimyninio kvarteto įkvėpėja.

Jūratė Gudliauskienė ne tik dviejų folkloro ansamblių vadovė, bet ir šeimyninio kvarteto įkvėpėja.

Žavingas dainuojantis šeimyninis kvartetas dainomis praturtina ne tik savo kaimo renginius, bet nuvažiuoja pakoncertuoti ir pas bičiulius.

Su dainomis draugauja nuo vaikystės
„Dainos mus lydi nuo ankstyvos vaikystės. Esame kilusios iš labai muzikalios ir dainingos giminės. Šėtoje gyvenęs mūsų senelis, mamos tėtis Stasys Počepavičius, pats kažkada išmokęs groti akordeonu, ne tik buvo gerai žinomas kaimo muzikantas, bet ir dalyvavo respublikinėje dainų šventėje. Mūsų mama Stanislava Šalugienė, ilgus metus Akademijoje dirbusi pradinių klasių mokytoja, buvo kilusi iš gausios septynių vaikų šeimos. Net penki iš jų mokėjo groti vienu ar kitu instrumentu, o dainuodavo visi be išimties. Tad nieko keisto, kad nuo mažens girdėdamos dainas ir muziką, mes taip pat su tuo susidraugavome“, – sakė ne tik Vainotiškiuose, bet ir Krakėse gerai žinoma J. Gudliauskienė. Ji ne tik sesę paskatino su dainomis išeiti į viešumą, bet ir ne vienerius metus sėkmingai vadovauja dviem Krakių kultūros centro kolektyvams – vaikų folkloro ansambliui „Smilgelė“ ir folkloro ansambliui „Žiedupė“. Jie – nuolatiniai įvairių rajoninių ir respublikinių švenčių bei festivalių dalyviai.

Šeimyniniame kvartete – dvi ir dvi sesės, kurios praskaidrina įvairias savo kaimo šventes.

Šeimyniniame kvartete – dvi ir dvi sesės, kurios praskaidrina įvairias savo kaimo šventes.

Darbus skaidrino dainomis
„Kai augi su daina, tai su ja išsiskirti ir negali. Mes nuo vaikystės atsimename, kad visi darbai būdavo prablaškomi dainomis. Nuvažiuodavome pas senelį, kur vykdavo kiaulės skerdimas, tai vos pradėjus darbą, jau kieme pasigirsdavo dainos. Lygiai tas pats su bulviasodžiu, bulviakasiu ar šienapjūte. O giminės šventėse samdytų muzikantų kaip ir nereikėdavo. Mūsų tetas visada lydėdavo akordeonas, o grojimą – pačių dainos“, – sakė S. Babenskienė.
Moterys džiaugiasi, kad savo laiku užsirašė mamos ir tetų dainuotas dainas, tad dabar gali jas prikelti naujam gyvenimui. „Mes nesame profesionalios dainininkės, kurios parengia įspūdingą koncertinę programą ir su ja važiuoja per kultūros centrus. Dainuojame todėl, kad mums tai patinka ir ypač smagu traukti nuo vaikystės girdėtas dainas. Jos nėra daugeliui žinomos, todėl klausomos su dideliu susidomėjimu. Žinoma, kad kartais savo pasirodymus papildome populiariomis dainomis. Apie tai, ką ir kur dainuosime, nemažai diskutuojame“, – pasakojo J. Gudliauskienė.

Dainuoti skatina vaikus
Sesėms smagu, kad be didelių įkalbinėjimų prie jų prisijungė ir Sigridos dukros. „Dabar juokaujame, kad mūsų kvartetą sudaro dvi ir dvi sesės“, – šypsojosi J. Gudliauskienė. Ji slapčia pasvajoja, kad ketveriukė netolimoje ateityje pasipildys vyriškais balsais, mat pati augina du sūnelius, kurie nuolat sukasi ir repeticijose, ir koncertuose. Berniukai, per radiją ar televizorių išgirdę dainas, kurias dainuoja ir jų mama, tuoj pat suklūsta ir pažvelgę į mamą nusišypso, jog tai jos daina.
„Dainuojame visur, kur esame kviečiamos. Mums smagu gyventi su muzika ir daina. Nors repeticijoms laiko rasti ir nėra lengva, tačiau be muzikos gyventi nemokame. Su daina gyvenimas daug gražesnis, įdomesnis ir turtingesnis“, – įsitikinusios dainuojančios sesės Jūratė ir Sigrida.

SRTRF-logo

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.